Tradicinė reklama dažnai kritikuojama dėl per didelio skverbimosi į mūsų gyvenimus, bandymo manipuliuoti vartotojų nuostatomis, neoriginalumo, per daug intensyvaus ,,brukimo“ per masinės komunikacijos priemones ir kitų realių ar pramanytų nuodėmių. Galbūt dėl šios priežasties įmonės pradeda ieškoti netradicinių reklamos formų, kas leistų išsiskirti iš banalios rutinos. Vakar kaip tiksusidūriau su keturiais skirtingais atvejais, kurie mane maloniai nustebino…
Pirmas. „Omnitel“ ,,Ežys“ jau seniai garsėja originalumu, bet tokio jų akibrokšto nesitikėjau – ,,įsivartė“ į universiteto Ekonomikos ir vadybos fakultetą ir pradėjo į kairę ir dešinę švaistytis „Ežio kaladėmis“ su stipendija studentams (20 Lt sąskaitoje, aktyvavus kortelę, kuri kas mėnesį papildoma 10 Lt iki šių metų pabaigos)… Toks skatinimo būdas būtų tikrai šaunus, jei tik nebūtų brukama per prievarta – nori tu dar vienos ,,kortos‘ ar ne. Tokiu būdu aš jų gavau net 5 (niekada neturėjau tiek mobiliųjų telefonų vienu metu), bet viena greitai „atsikračiau“…
Antras. Tuo pačiu metu to paties universiteto Humanitarinių mokslų fakultete vyko „Bitės“ ir josios produkto „Labas“ ryšių su visuomene akcija. Ant kažkokios keistos pakylos buvo pastatyta kėdė, kėdėje sėdėjo žmogus, kuris rankose laikė gitarą ir ja skambino neblogą melodiją – tai patraukė mano akį ir užėjau į vidų, kur manė išskėstom rankom pasitiko malonios išvaizdos jaunuolis, kuris įteikė man skrajutę su skalbinių segtuku ir maloniai pasiūlė paspausti ranką ir pasikalbėti su „Maironiu“ (nežinantiems paaiškinsiu, kad taip kartais vadinamas ne tik žymus poetas, bet ir šių laikų vienas geriausių Kauno „Žalgirio“ krepšininkas Jonas Mačiulis). Neatsispyriau pagundai, tad priėjau pasilabinau ir, žvelgiant į jo tyrą veidą, kilo nenumaldoma pagunda padaryti jam kažką gero… Taip aš netekau prieš tai netikėtai įgyto turto – vienos „Ežio“ stipendijos (dar turiu keturias – gal kam reikia?).
Trečias. Šiandien taip pat teko matyti įdomų stendą, nors nežinau, kas ten buvo reklamuojama, bet pamatytas vaizdas traukte traukė mane prieiti ir iš arčiau pasižiūrėti, kokį produktą slepia kaukolė ir po ja sukryžiuoti du kaulai… Deja, gyvenimo ritmas verčia lakstyti iš taško A į tašką B tokiu tempu, kad tiesiog negali sau leisti nei akimirkai išklysti iš pasirinkto kelio…
Ketvirtas. Galiausiai, grįžtant namo, praskrido virš mano galvos parašiutas su motoru – kažkokia skraidyklė. Iš pradžių nesupratau, kas čia per peraugęs paukštis – gal kokia varna… Bet tada pastebėjau didelę raudoną raidę ,,M“ ant balto kaip ką tik iškritęs sniegas parašiuto. Tą akimirką šratai galvoje susisuko ir pagalvojau, kad galiausiai mane su pavasariu nusprendė pasveikinti trečioji telekomunikacijų bendrovė – ,,TELE2” – su savo „Mažyliu“, kuris buvo perkrikštytas į ,,M“… Tik paskui prisiminiau, kad apie šį produktą senokai neteko nieko girdėti, tad nusivylęs pradėjau sukti galvą, ką galėtų reikšti ta paslaptingoji raidė… Juk „Mcdonald‘s“ netoli!!! Gal tai jie?..
Na, o pabaigai pasilikau dar vieną atvejį – tai salotinę „RIMI“ akciją, kurios šūkis ,,tudiš piip“ man asmeniškai skamba kaip koks keiksmažodis. Nežinau, kokia kalba tai parašyta, bet nuo šiol vietoj tradicinių keiksmų mintyse pasakau sau ,,tu diš pyp“…
P.S. Paskelbta: 2008-04-04 01:59
