Vos nepražiopsojau šio svarbaus momento, bet naujame darbe jau triūsiu „cielus“ du mėnesius! Apie pirmą mėnesiuką jau rašiau, tad reikia aptarti bent antrąjį, nes neaišku, ar apie trečiąjį benorėsiu rašyt arba bus, ką papasakot…
Pradėsiu nuo to, kad „sukakus“ dviems mėnesiams čia prieš kelias dienas vos neišėjau iš darbo, trenkęs durimis ir pasiuntęs visus „šunims šėko pjauti“… Prieš kokius penkerius metus taip būčiau ir padaręs, tad, matyt, santuoka išėjo į naudą, kad iš choleriškai isteriškos asmenybės tampu santūresniu, rimtesniu ir mažiau „imančiu į dūšią“ tai, kas aplink vyksta. Taigi, viskas buvo taip:
Sėdžiu sau ramus, pasinėręs į kūrybines kančias ir darau tai, ką vienintelis mūsų įmonėje galiu padaryt – tiesiog mūsiškiai prisiėmė užsakymą, kurio patys be manęs niekaip nepadarytų arba turėtų samdyti kažką iš šalies… Taigi, sėdžiu sau ir darau, kol prieina prie manęs vienas iš vadovų ir pradeda „pisti protą“ dėl to, ką dirbu:
– Ką čia dabar darai? – sako jis man.
– Užsakymą „kepu“, – atsakau nieko neįtardamas.
– Tai, blet, kokiais čia niekais užsiiminėji?! – šaukia anas.
– Kodėl niekais? – nustembu. Juk pinigai sumokėti! – toliau t3siu savo nusistebėjimą.
– Tai ką dabar porą savaičių nieko kito nedarysi?! – siunta anas.
– Tai, blet, juk pinigus gavom užvakar, vakar pradėjau, šiandien užbaiginėju! – jau „ima nervas“ mane…
– O tai kada dirbt pradėsi? – tęsia savo „lempinių“ klausimų seriją.
– O tai negi aš nedirbu? – piktas ir pasimetęs „atsikirtinėju“.
– O tai kada klientams skambint pradėsi? – klausia anas neatstodamas.
– Tai, blet, iš pat ryto atėjęs visiems, kam reikia apskambinau, išsiunčiau komercinius ir šiaip laiškų „prikepiau“, – jau pradedu nebesitvardyti ir norisi „žiebti“ į dantis.
– O tai kada kur nors važiuosi? – paklausė…
Paskutinis klausimas mane „pribaigė“, bet užgniaužiau besiveržiantį pyktį, pažiūrėjau, nieko nepasakiau, o tas ėmė ir nuėjo… Nepabaigiau užsakymo tada, nepabaigiau dar ir dabar, nors terminai baiginėjasi – nebėra įkvėpimo!
Tačiau čia vienintelis per praėjusį mėnesį toks neigiamas momentas, tad nelabai galiu kuo ir skųstis. Suprantu, kad gal žmogus buvo „ne nuotaikoj“, kad visą dieną prasikoliojo su namą statančiais rangovais, bet… Dabar apie pasiekimus!
Žinokit, keikiu gerėjantį orą ir besibaigiančią ekonominę krizę, sąlygojusius didėjantį vartojimą! Tiesiog, kai įdarbino mane, užsiėmiau įmonės reklama, žinomumo didinimu ir kitais rinkodariniais triukais. Klientų ženkliai padaugėjo, bet, deja, sunku įrodyti, kad ne dėl geresnio oro, ar šiaip ekonominės situacijos taip yra…
Taigi, praėjusį mėnesį įmonės apyvarta padidėjo 30 proc. lyginant su kelių ankstesnių mėnesių rezultatais ir pasiekė iki šiol nematytas rekordines aukštumas. Jei tokie augimo tempai bus ir toliau, tai metinė apyvarta gali pasiekti 2 000 000 Lt.
Suprantu, vieniems tai juokingi skaičiai, kitiems… Tad pratęskim skaičių tematiką ir pakalbėkim apie mano asmeninius rezultatus.
Deja, nėra ko man labai džiaugtis. Mano tiesioginiai pardavimai tesudaro apie 5000 Lt. Turiu omeny „pribaigtus“ pardavimus, o dar yra ir planuojami pardavimai, kurie net ir man nieko nedirbant turėtų sudaryti po 1000 Lt kas mėnesį.
Šiaip dar nemažai yra sutarta žodžiu, kad tą ar aną dieną pasirašysim sutartėlę… Yra nemažai išsiųstų ir nagrinėjamų komercinių pasiūlymų… Jei viskas bus gerai, tai iki vasaros pradžios pasieksiu rezultatą, kuris mane pilnai patenkins! Žinoma, su sąlyga, jei aš nieko nepasiųsiu arba manęs nepasiųs niekas tolyn…
