Dantis už dantį taip pat. Nors ir nelabai geras posakis, nes paprastai vartojamas apibūdinti keršto troškimą, bet kito neprisimenu. Na, dar ranka ranką plauna. Tik ir šis posakis kažkokį neigiamą kvapelį turi…
Žinoma, galėčiau rašyt vienu žodžiu – karma, bet nesu aš tos karmos mylėtojas, nors jau veikiausiai trečias įrašas, kuriame minimas šis popsinis pramanas.
Taigi, grįžtant prie esmės, gyvenime vadovaujuosi daugeliu principu ir taisyklių, kurias susigalvojau pats. Dalis jų perimta iš vaikystėje skaitytų riterinių romaniukščių apie vienokius ir kitokius žygdarbius. Kita dalis, vėlgi susiformavo kažkaip nelauktai… Paprastai kalbant, esu persismelkęs kvailo romantizmo dvasia.
Buvo vienas toks serialas kažkada su, jei neklystu Maiklu Madsenu, kuris vaidino vyruką, gaudantį niekšelius ir padedantį žmonėms pagal principą – milijonas arba paslauga. Na, toks egoistiškas pretendentas… Nors serialas nebuvo labai ilgas arba buvo nutrauktas netikėtai, man jis patiko… tiksliau, patiko anksčiau minėtas principas.
Dar visai neseniai, kai turėjau savo verslą, panašiu principu ir vadovavausi – teikiau nemokamas paslaugas, už kurias kiti ėmė pinigus. Žinoma, tas altruizmas sąlygojo, kad neuždirbau tiek, kiek galėjau pasiimti, bet visada tikėjau, kad padarydamas kitam paslaugą, vėliau gausiu atlygį vienokia ar kitokia forma.
Padėk ant kitų ir kiti padės ant tavęs… arba padėk kitiems ir kiti padės tau… Ne iš patirties šis principas kilo, o šiaip – knygų ir filmų įtakoje susiformavo…
Tie, kurie nepatyrė to, t.y., norėdavo mainų čia ir dabar, veikiausiai niekada nesupras to, ką noriu pasakyti. Tiesiog yra dveji santykių su žmonėmis būdai – tu gali užmegzti santykius čia ir dabar apsikeisdamas naudomis arba gali investuoti į ateitį. Aš sąmoningai investuodavau ir investuoju iki šiol. Toks pragmatinis požiūris.
Žinoma, ne visada investicijos atsiperka iškart ar gana greitai. Kartais tam prireikia net kelerių metų. Jos gali net ir neatsipirkti – nesisieloju dėl to, nes čia suveikia karma – jei kažkam padarei gerą, kažkas kitas tau padarys gerą taip pat…
Galėčiau tuo ir pabaigti įrašą, bet pateiksiu naujausią, bet, toli gražu, ne vienintelį atvejį, kai ankstesnė investicija grįžta su kaupu…
Kažkada labai seniai padėjau žmogui, steigiant įmonę, pakonsultavau dėl verslo ir t.t. Dabar jis sėkmingas verslininkas. Neseniai teko su juo kalbėt telefonu – šiaip po kelerių metų paskambino nei iš šio, nei iš to. Pasilabino. Bešnekėdamas išsidaviau, kad persikrausčiau visai į kitą Lietuvos galą, kad ieškau darbo… Ne, darbo man nepasiūlė, bet kitą dieną paskambino, davė savo draugų numerį, kurie mano krašte turi įmonę. Taigi, po kelių mėnesių nevaisingų paieškų turiu konkretų pasiūlymą…
Įdomus buvo darbo pokalbis – pakalbėjom, ko jiems reikia, ką aš galiu suteikti ir kokio atlyginimo noriu… Pasakiau savo skaičiuką… Per antrą pokalbį man pasakė, kad viskas gerai, viskas tinka ir užrašė savo skaičiuką dėl atlyginimo. Skaičiukas mano pasakytąjį pranoko dvigubai… Būna ir stebuklų.
