Draugas parašė per „Gtalk“, kad paskolinčiau pinigų „dideliam“ pirkiniui… Na, jis vienas tų žmonių, kuriam nedvejodamas duočiau – „reikia, imk“. Žinau, kad grąžins ir dar kaip minimum bokalu atsilygins…
Jau prisijungiau prie bankininkystės, įvedžiau sumą, suvedžiau kodą ir norėjau siųsti, bet paskutinę minutę „susišvietė“ mintis, kad, „o jei tai visai ne draugas?..“ Maža, kas.
Griebiau telefoną į rankas – neatsiliepia… Rašau: „KO NEATSILIEPI?“ Perskambino. Tikrai tas, tikrai reikia…
Tik kartėlis kažkoks man – juk draugas, kaip galėjau abejoti?! Na, bet tikrinti buvo teisingas sprendimas!!! Reikia, kažkaip tą įsisąmoninti ir nelaukti paskutinio momento, kai šaus mintis – „PATIKRINK!!!“ Kitą kartą jau gali būti per vėlu…
O, atrodo, protingas aš žmogus. na, bent pats taip gerai apie save manau. Tačiau juk galėjau tapti lengvu internetinių sukčių grobiu. Tpfu, tpfu, tpfu, per kairį petį!
