Kalbėti apie teatrą ir aktorius man asmeniškai sunku… Sunku ne todėl, kad neturėčiau, ką pasakyti, bet todėl, kad mano didelė gyvenimo dalis prabėgo teatro užkulisiuose – amžina atilsi, teta buvo žymi aktorė… teatro aktorė…
Galiu pasakyti tik tai, kad nėra saldi ta aktoriaus duona… Nors iš šalies dažnai atrodo kitaip… O vaikui… O vaikui teatras – tai tikras stebuklų pasaulis!
Tiesiog vakar vakare žiūrėjau paskutinę sezono „Daktaro Hauso“ seriją… Dabar žiūriu „Paskutinę instanciją“ su Vytautu Šapranausku… Vienas buvo (ir yra) nuostabiai įkūnytas personažas, kitas – puikus aktorius…
Kas tarp jų bendro?!
…
Teisus yra Rolandas Kazlas, sakydamas, kad užsienyje… Ech, įdomu, kaip ten būtų užsienyje…
P.S. Hipertenzinė krizė ar alkoholis, buvo girtas, nebuvo – man tai nebuvo ir nėra svarbu! Man daug svarbiau, kad 68dino scenarijaus, 68dino renginio, 68dinos televizijos ir 68dinos laidos net aukso grynuolis nepapuoš, net ir pastatytas 68do krūvos viršuje…
P.P.S. Tyčia rašau 68, nes iki 69 niekaip netraukia…
