Vakar bendravau su labai laimingu žmogumi… Laimingu, nors neturi nuolatinio darbo, neturi pajamų, turi sunkiai sergančių artimųjų, neturi antrosios pusės ir t.t. Vienžo, pagal mano laimės skalę šis žmogus niekaip negali būti laimingas! Nesvarbu…
Taigi, kodėl žmogus laimingas ir prie ko čia asmeninis prekės ženklas?! Tam reiktų suprasti žmogaus natūrą… Menišką natūrą…
Žmogus valgo duoną praktiškai iš savo meno, kurį, deja, pardavinėja dailės akademijos ir panašių įstaigų studentams… Tapo, fotografuoja, filmuoja, montuoja, kuria animacijas, logotipus, puslapių šablonus ir t.t. Tačiau visa tai, nors autorinis produktas, parduodama, kad svetimas jį pateiktų kaip savą.
Žmogus laimingas, nes daro tai, ką moka ir kas patinka! Štai paprasta laimės priežastis… Kūryba ir jos poreikis, kuris griauna įprastą A. Maslow poreikių hierarchiją!
Deja, man, kaip ir dera cinikui, atrodo, kad ta laimė apsimestinė. Tiksliau gal būtų sakyti – pritempta. Kiekvienam žmogui norėtųsi, kad jo vardas puikuotųsi prie jo darbo… Bent jau man taip buvo…
Kai esi niekam nežinomas talentas, tenka savo talentą parduoti ne tokiems talentingiems, kad šie iš jo kurtųsi savo įvaizdį, savo prekės ženklą. Dažnai tai vadinama „autsorcinimu“ įmonės viduje, bet, ginkdie, apie tai sužinos užsakovas, nes jam pažadamas įmonės specialistų darbas!
Ar žinojot, kad dažnai samdydami konsultacinę įmonę atlikti rinkos tyrimą dažnai rizikuojate gauti vargšo studenčioko savaitės nemigo naktų produktą?.. Arba pirkdami internetinės svetainės kūrimo paslaugas „garbingoje“ įmonėje realiai gaunate kokio nors pradedančiojo namudininko darbelį?.. Galėčiau apie tai kalbėt ir kalbėt!
Iš esmės tai tas pats kaip baigiamųjų darbų pirkimai-pardavimai universitetuose, kurie plačiai įsigalėję, ir vėliau atkeliauja jau į verslą, jau minėto, „autsorcinimo“ pavidalu.
Ar tai blogai? Nesiruošiu šiandien teisti, bet… Bet grįžkim prie įrašo pradžioje paminėtos meniškos sielos!
Taigi, žmogus yra sukūręs daug, bet niekam nežinomas, nors jo darbai matomi ir vertinami… Jam sunku rasti darbą – etatinio dizainerio vietą ar kažką panašaus, nes paprasčiausiai nelabai turi ką parodyti, išskyrus tai, ką darė sau ir savo malonumui.
Šioje vietoje galima prisiminti nemažai pavyzdžių, kai darbdaviai ieško talentų ir juos randa iš jų darbų… Arba galima pasiklausyti apie nemokamai darančius „pradinukus“ vien tam, kad susikurtų kokį nors logotipų, banerių, internetinių svetainių ir t.t. didmeistrių vardą…
Štai ir priėjom prie esmės, kuri puikuojasi kaip atsakymas šio įrašo pavadinimui! Asmeninis prekės ženklas yra reikalingas tam, kad tave žinotų, pripažintų, atpažintų, ieškotų ir atrastų.
Visa tai veda tiesiog prie didesnio užmokesčio (galima vadinti ir honoraru). Užmokesčio už mylimą ir mėgstamą darbą. Darbas, kuris yra ir hobis…
O įdomiausia tai, kad tam, jog sukurtų savo prekės ženklą, žmogui tereikia vieno – daryti tai, kas patinka ir toliau ir tai rodyti, demonstruoti, dalintis ir pan. Internetas skirtas dalintis, tad pradžiai galima save pateikti čia, kad ateityje, o gal ir net netolimoje, tave pažintų ir pripažintų.
