Ne, nepadariau pavadinime klaidos! Baltarusia, o ne Baltarusija ar Gudija… Vėliau paaiškinsiu, kodėl rašau būtent taip, o ne kitaip…
Iš karto pasakysiu, kad apie šią šalį iš tikro žinau ne itin daug… Niekada ten nebuvau! Kone visos mano žinios susiveda į matytus reportažus televizijoje ar skaitytus straipsnius…
Tačiau turiu prisiminimų… Prisiminimų iš to, ką pasakojo žmonės!
Keista, bet iš liudininkų, kurie buvę, viešėję, lankęsi mūsų kaimyninėje valstybėje, lūpų skamba pasakojimai panašūs į tai, ką rašo netiesa.lt – visi pastebi tvarką, švarą, prekių gausą ir žmonių… žmonių… Na, ten tokia riba kaip skurdo lyg ir neegzistuoja, pasak liudininkų, kai mūsuosna yra gyvenančių žemiau jos…
Tikrai man, kaip nebuvusiam ten, sunku patikėti, kad baltarusių dauguma yra laimingi žmonės, myli savo šalį ir išrinktą prezidentą ir koneveikia tai, ką mes vadiname opozicija… Kažkaip man tai natūraliai norisi paaiškinti represijų baime, kad tik nepasakytų blogo žodžio apie prezidentą… Na, natūraliai norisi, nes sunku patikėti, kad diktatorius liaudyje gali būti mylimas!
Ar įmanoma, kad baltarusiai taip atitrūkę nuo realybės, kad nesuvokia, jog juos valdo demokratijos parodija, kad gyvena autoritarinėmis sąlygomis, kad neturi žodžio laisvės, kad pas juos išlikusi Sovietų Sąjungos dvasia, kad…?
Suvokia! Dar ir kaip viską suvokia!!! Jie puikiai informuoti apie tai, kas dedasi Lietuvoje ir pasaulyje ir… ir to nenori…
Jie nenori politinių rietenų, prichvatizacijų, nedarbo, netvarkos, nestabilumo ir t.t. Eilinis baltarusis (baltarusis, o ne baltarusas) paniekinamai žiūri į taip vadinamą opoziciją kaip nesantaikos ir neramumų šalyje sukelėją bei džiaugiasi, kai rėžimas panaudoja jėgą prieš tuos „dalbajobus“…
Taip, aš daug esu bendravęs su baltarusiais – gyvenau kurį laiką su jais… Ne, tai ne opozicionieriai ar jiems prijaučiantys, bet tiesiog eiliniai žmonės, kuriems pavyko išvykti iš savo šalies studijoms užsienyje. Su viena jų, ištekėjusia už ispano ir gyvenančia vyro šalyje, platoniškus santykius internetu palaikome iki šiol…
Įdomios virdavo diskusijos… prie alaus… Atsimenu, koks buvo jų susidomėjimas Pakso istorija – kaip reikėjo atsakyti žmonėms, kurie duoda tiesioginį klausimą „kokį mes debilą išsirinkome, kad netrukus jį reikėjo šalinti?“
Diskutuodavome daug apie jų šalį ir mūsiškę, apie mūsų bendrą istoriją ir t.t. Tik šioje vietoje gal grįšiu prie Lukašenkos…
Na, jų nuomone nėra jis tobulas, bet už jį geresnio nėra. Pagrindiniai Lukašenkos minusai – tai per didelis blaškymasis, norint kartais įtikti Vakarams ir kartais kylanti nesantaika su Rusija santykiuose su Putinu. (Taip, baltarusiai nenori blaškytis tarp orientacijų į Rytus ir Vakarus – jiems pakeliui su Rusija, ką jie puikiai suvokia.) Dar labai priešiškai baltarusiai vertina rusifikacijos procesus…
Atsimenu, kokį jų pasipiktinimą kėlė mano pasakymas Baltarusija ir baltarusai (bendraudavom rusų, anglų ir lietuvių kalbomis, nes mokėjom visas tris). Pasak jų, jie nėra jokie rusai (balti ar juodi, rytiniai ar vakariniai ir pan.) ir jiems labai nepriimtina, kai jie vadinami tokiais. Jie save laiko baltarusiais ir kildina savo šalį ir jos pavadinimą ne iš kažko, atskilusio nuo Rusijos, o nuo kitos didžios valstybės, kuri yra žinoma mūsuosna Kijevo Rusios pavadinimu. Todėl ne Baltarusija ar baltarusai, o Baltarusia ir baltarusiai.
Po visų tų pokalbių pasižadėjo stengtis vartoti jų pageidaujamą formą – rusiai jie, o ne rusai. Tik va, kodėl balta, jau nebepamenu… O Gudija ir gudai buvo išvis nesuprantami jiems… Įdomu, iš kur pas mus dar toks jų šalies pavadinimas gyvas?..
