Jau spėjau nemažai prirašyti apie žiniasklaidą ir tinklaraščius, tad beliko pabaigti viską, paaiškinant, kodėl aš rašau. Tačiau prieš tai pateiksiu kelias priežastis, kodėl žmonės meta tokį niekingą užsiėmimą kaip tinklaraščių rašymas:
Dar galėčiau pridėti vieną – „visi mėgsta kažką iš interneto gauti, bet aktyviai pasireikšti jame nori mažuma“, todėl nusibodo būti kuriančia turinį mažuma, kuriai kartais pritrūksta įkvėpimo šaltinio.
Tiesa, kažkada, kai rašiau, pats baigiau savo rašinėjimus dėl dar vienos priežasties – nusivyliau savo įrašų kokybe. Savikritika atėmė motyvaciją rašyti. Prie to, žinoma, prisidėjo ir laiko trūkumas, bet, kai yra motyvacija, laikas nėra bėda.
Ir visgi aš vėl pradėjau rašyti savo tinklaraštį…
Kodėl aš rašau?
Kažkada pradėdamas rašyti, tikėjausi sukurti teminį tinklaraštį apie žiniasklaidą, rinkodarą ir viešuosius ryšius, kuris konkuruotų su tuometiniais tinklaraščių grandais – Žudyk reklamą, Dievų žiniasklaida ir Dansu Dansu… Deja, man trūko polėkio ir gana greitai tos minties atsisakiau…
Ne be priežasties ankstesnėje pastraipoje pavartojau žodį „konkuruotų“ – norėjau greitai pritraukti lankytojų, sudominti savo rašliava, sukurti savo individualų prekės ženklą ir galbūt su labai greitu laiku uždirbti pinigų. Naivu? Tikrai taip!
Taigi, nors ir nesukūriau teminio tinklaraščio, pradėjau rašyti apie bet ką, lankytojai man buvo svarbiau už patį rašymą. O pastarųjų niekaip nesugebėjau pritraukti… Galbūt dėl pasirinktų temų, galbūt todėl, kad visi mano įrašai buvo pasiekiami keliuose portaluose, galbūt apskritai tinklaraščių buvo tiek daug, kad dar vienas nykus rašytojas liko nepastebėtas…
Dabar pradėjau rašyti visiškai kitokių paskatų vedinas – nenoriu teminio, nes nuobodu ir laikui imlu, įvertinimo man nebereikia, nes kas dieną mane įvertina mano žmona.. rašau dėl visai kitos priežasties – senku ir tuštėju nerašydamas…
Rašymas man suteikia atgaivą. Aš išsilieju rašydamas. Man smagu ir aš kaifuoju. Tik todėl ir rašau.
