Paskutiniu metu nutolau nuo politikos tiek, kad be Google pagalbos veikiausiai nebesugebėčiau išvardinti visų Vyriausybės ministrų. Iš karto pilietinės visuomenės propaguotojai gali pradėti šiauštis, kad prastas iš manęs pilietis – nesidomiu, kas valdo valstybę!
Esu girdėjęs tokių argumentų, kad tikras pilietis privalo žinoti ne tik tris svarbiausius asmenis valstybėje, bet ir kiekvieną ministrą, Seimo komitetų vadovus, „savo“ Seimo narį, merą, išrinktus tarybos narius ir dar valstybinių įstaigų vadovus… Nepamenu, kam tai reikalinga, bet tai pilietis tiesiog privalo žinoti…
Mesiu dar vieną akmenį sau į daržą ir pasakysiu, kad išvis neinu ir nebeeisiu balsuoti per rinkimus: savivaldybių, Seimo ar prezidento. Juk „šuns balsas į dangų neina“!
Nesvarbu, kokie rinkimai bebūtų, niekada nebus išrinktas „geriausias“ kandidatas. Tokia ta demokratijos problema – išrinktas kandidatas yra daugumos, o ne tas, kuris turi didžiausią kompetenciją, sugebėjimus, patirtį ir t.t.
Pats demokratijos principas pasmerkia dalį visuomenės nepasitenkinimui, kad nebuvo išrinktas žmogus, už kurį balsavo. Bent iki kitų rinkimų jie gali reikšti tą nepasitenkinimą, kad tauta nesugeba išsirinkti geriausios valdžios.
Likę rinkėjai… na tie, kur išrinko… irgi pasmerkti nepasitenkinimui, kai matys, jog jų išrinktasis tiesiog neatitinka jų lūkesčių. Čia kalbu apie tuos, kurie nėra išrinktojo draugai, giminės ar bendrapartiečiai…
Daugelis nori valstybėje pokyčių, bet realiai situacija nesikeičia, kad ir ką beišrinktume… Priežastį puikiausiai paaiškina šis filmukas:
Taip, aš blogas pilietis pagal kai kurių sampratą, bet man artimesnė kita – ta, kurioje pilietis tiesiog gyvena sau, savo bendruomenėje ir nekvaršina galvos, kas vyksta valstybėje. Tiesiog gyvena, dirba, neserga ir kitais būdais kelia josios ekonomiką.
Šią sampratą sąlygoja tiesiog esama partinė sistema. Ji nulemia, kad „žmogus žmogui vilkas“. Ji sąlygoja individualizmo įsigalėjimą ir bendruomeniškumo nykimą.
Alternatyva? Yra viena, nelabai originali ir nenutolstanti nuo demokratijos idealų – tai bendruomenės valdymas.
Problema, kad visuomenėje, kur kaimynas nepažįsta kaimyno, kur kiekvienas žiemą geriausiu atveju nusikasa sniegą tik po savo mašina, numesdamas jį po kaimyno, kur kiekvienas savo butelyje gyvena nežiūrėdamas, kad jojo muzika trukdo kaimynui, šioje visuomenėje tektų iš naujo mokytis bendruomeniškumo. (O ar žinojote, kad, taip vadinami, oligarchai susispietę kaimynystėje yra labai bendruomeniški ir padeda vieni kitiems visais gyvenimo klausimais?..)
Pabaigai pateiksiu keletą pasiūlymų, kur galima pasiskaityti neblogų minčių rinkimų tema:
- Grant įžvalgos apie politiką, rinkimus ir žinomas pavardes;
- Tomas Viluckas rašo apie cirką;
- Tas pats autorius apie tai, kuo suinteresuotos partijos;
- Zbygnievas Piwacijus apie partinius uab’us.
