Būtent! Ne pasižymėjau, o atsižymėjau…
Jeigu pirmasis žodis gali nurodyti kokį nors ženklinimą (pažymėjimą, bet vėl ne popierinį – ech, tos žodžių reikšmės!) ar net išsiskyrimą (kaip tam tikrą išskirtinių savybių rinkinį, o ne tarpusavio santykių baigtį), tai atsižymėjimas nurodo, velniai žino, ką, kas šiaip pakliūna į va tokį „Didžiųjų gyvenimo klaidų sąrašą“. Taigi, „atsižymėti“ yra paprasčiausiai nevartotinas kaip pakaitalas ženklinimo būdui ir apdovanojimams (žr., anksčiau minėtą klaidų sąrašą).
Pats priešdėlis „at-“ nurodo kažkokį atkartojimą, grįžimą į pradinę būklę (d.ž.k. – „deja vu„, bet ne „dejavo“). Šioje vietoje labai svarbus „apdovanojimo“ momentas, kuris, kaip minėjau, yra mirtinų nuodėmių sąraše. „Atsižymėti“ nevartotinas kaip „apsidovanoti“, nes priešdėlis nurodo grįžimą į pradinę būklę, kai dar dovanos nebuvo. Vadinasi, žodį „atsižymėjau“ galima traktuoti (pažymiu, kad ne tarkuoti) kaip pakaitalą tokiai griozdiškai konstrukcijai – „atėmiau iš savęs dovaną“.
Aš čia kalbu apie tai tam, kad paaiškinčiau, kur sugebėjau atsižymėti. Sugebėjau…
Praeitą savaitę sudalyvavau protesto akcijoje prieš… ėėė… o man patiko visai altajaus pamąstymai šiame reikale – pirmiausia reikia savo kiemą išsikuopti. Na, neveikė kurią tai dieną mano tinklaraštis (žinau, kad niekas to nepastebėjo, bet vistiek) ir buvau paminėtas tarp garbingų protestuotojų antienciklopedijoje – Pipedijoje.
Va čia ir prasideda įdomumas – šalia nuorodos į mano tinklaraštį pateikta nuoroda į įrašą apie mane toje pačioje Pipedijoje. Žinoma, tikiuosi, kad tai kažkokia klaida ir aprašytas mano bendravardis koks, pvz., Mantas, nes nerandu nei vienos faktinės aplinkybės, kuri kreiptų į mano nykų asmenį:
Mantas
Mantas – XX – XXI a. mistinis lietuviškų internetų veikėjas, kilęs nuo Dzūkijos gilumų. Lietuvos istorijoje atsižymėjęs kaip žulikas-britvininkas, nuo kurio dažnai nukenčia neatsargūs pėstieji (1).
Karjera
Nuo pat vaikystės ugdytas kompiuterastu. Per savo profesinę karjerą buvo infiltruotas į tokius valstybinės reikšmės objektus kaip bankai, komercinės televizijos, IRC ir t.t.. Moka nulaužti windowsų paswordą.
Asmeninis gyvenimas
Iki santuokos su moterimi, visų gerbėjų buvo laikomas gėjumi. Vienas iš mėgstamiausių užsiėmimų – rinkti draugų fotografijas ir jas dėti į internetus. Gyvena garaže.
Pabandom paanalizuoti išdėstytus faktus. Taip, mano vardas toks. Kita vertus, joks aš ne veikėjas – dalyvis aš, dalyvis (nes dalyvauju internetuose, o ne kažką čia veikiu). Kilęs esu taip pat ne nuo Dzūkijos, o nuo Žemaitijos, kur ir gyvenu, nesvarbu, kad esu kaunietis. Tiesa, Dzūkijoje esu buvęs ir net trys mano buvusios gyvenimo moterys buvo iš šio regiono.
Dėl „žuliko“ – tai visiška tiesa, bet su „britva“ niekada nesu važiavęs net ir keleivio vietoje. Tiesa, „britvą“ naudoju kitų poreikių tenkinimui – kartą per metus nusiskutu šerius ant veido.
Pėstieji taip pat nuo manęs kenčia. Kartais. Ypač vyrai. Kai pamatau juos šalia savo žmonos. Būna…
Dėl „pyderasto“, tpfu, „kompiuterasto“ – nebuvau tokiu ugdytas, nes tėtukai nemylėjo manęs taip, kad nupirktų kompiuterį, tad nusipirkau pats ir ugdžiau iš savęs jaunąjį verslininką. Slaptos informacijos neatskleidinėsiu, bet moku nulaužti daugelį dalykų. Paskutinį kartą nulaužiau alijošiaus ūglį. Žmona nebuvo labai patenkinta…
Galiausiai noriu pareikšti, kad mano gerbėjai net ir po santuokos su moterimi laiko mane gėjumi! Dėl šios priežasties draugų neturiu, todėl draugės – „padrūškės“ – siunčia man savo apsinuoginusių nuotraukas (žinoma, nežinodamos, kad talpinu jas įvairiose specializuotose tik vyrams internetinėse svetainėse). Taip pat, garaže negyvenu, neturiu tokio, bet gyvenu palėpėj ir balkone. Kartais rūsy…
Iš visų šių nesutapimų darau išvadą – Pipedijoje aprašytas tikrai ne aš. Tai tik kažkoks Mantas prirašytas prie mano tinklaraščio nuorodos. Vadinasi, aš toks nereikšmingas, kad mano aprašymo negalima dėti prie mano tinklaraščio, nes tinklaraštis daug vertingesnis už mane.
P.S. Šiandien parašiau visišką nesąmonę ir tuo didžiuojuosi, nes šis įrašas papildo mano prirašytų nesąmonių kolekciją.
