Aš myliu bankus ir darbdavius! Visus ir alei vieno!!! Myliu tokia tyra ir nuoširdžia meile, kuri tiesiog įprasmina mano egzistenciją. O viskas buvo taip…
Susirado mano žmonikė naują darbelį. Susirado šiaip, kad būtų nesunkus, arti namų ir turėtų nemažai laisvo laiko papildomiems gyvenimo projektams plėtoti. Na, praktiškai įsidarbino „Maxima“ kasininke, bet ne „Maxima“ ir ne kasininke – tai niekaip nesusiję su šio įrašo mintimi, tad nerašysiu šį kartą.
Taigi, atėjo laikas darbdaviui išmokėti atlyginimą… Reikia banko duomenų, kad būtų galima pervesti tai, kas priklauso. Na, puiku – štai jums sąskaitėlės numeris. Deja, netinka – bankas ne tas…
Pasirodo, darbdavys yra sudaręs kažkokią „šūstrą“ sutartį su „Swedbank“, kuri neleidžia jam pervesti atlyginimų ne į šį banką. Na, bent taip pasakė darbdavys…
Lyg ir nenorėčiau tuo tikėti, nes kažkaip nuojauta kužda, jog mūsų teisinėje valstybėje negali egzistuoti priverstinis darbuotojų „apiforminimas“ ant to banko, kurio jis nenori, jei naudojasi visai kito banko paslaugomis ir gauna tenais „bonusus“… O ir techniškai, nemanau, jog didelė problema pervesti į vieno banko sąskaitą ar kito. („Swedbank“ tuo net džiaugtis turėtų – juk uždirbtų už pavedimą kažkokią ten menką sumą, bet kas mėnesį ir nereiktų dirbti, saugant pinigėlius…)
Prisimenu, buvo laikai, kai darbdaviai keisdavo bankus lyg kojines vasarą, nes vis gaudavo vis iš kito banko kokias tai „geresnes“ sąlygas. Atsimenu, kad tada tiek šantažu, tiek kitomis priemonėmis versdavo darbuotojus atsidaryti sąskaitą visokiose „Nordea“, „DnB“ ar kitur…
Kita vertus, paskutinį kartą apie tokį dalyką girdėjau… ėėė.. prieš kažkiek tai metų! Nemanau, kad yra teisėta (o jei ir teisėta, tai nėra tikrai teisinga) versti kažką naudotis paslaugomis, kurių anas nenori, nereikalauja ir pan. Nesvarbu, kad darbdaviui gal ir yra kokia tais premija…
Taigi, žmona pareikalavo, kad jai sumokėtų grynais… Totalus išsi…kalinėjimas! Na, nenori ana dar vienos banko sąskaitos, dar vienos kortelės ir dar papildomų kasmetinių mokesčių už aptarnavimą. O kas norėtų?..
Deja, grynais niekas nenori mokėti – reikia direktoriaus įsakymo, išsiimti pinigus iš banko ir t.t. ir pan. Koks dar gali būti išmokėjimas grynais, jei va net ir valdžios vyrai buvo sumąstę uždrausti grynus pinigus?..
Na, nusibodo mano žmonikei aiškintis, kodėl ji nenori atsidaryti naujos banko sąskaitos, kodėl nori arba pavedimu į SAVO banką, arba grynais, tad nusprendė nueiti į „Swedbank“ ir atsidaryti sąskaitėlę. Silpnas žmogus, pasidavė spaudimui…
Banke anos laukė staigmena – pasirodo, turi ji čia sąskaitą, kurioje susikaupusi skola už aptarnavimą. Nustebo žmonike, nes vat šio banko paslaugomis jinai nesinaudoja nuo… kokių 2003 metų! Turėjo sąskaitą, po to uždarė, nes universitetas „privertė“ rinktis SEB stipendijos mokėjimui.
Taigi, susikaupė skola už sąskaitos aptarnavimą. Sąskaitos, kuria nebuvo naudojamasi kokius 8 metelius. Sąskaitos, kuri turėjo būti uždaryta.
Žmonikei, buvo pasiūlyta susimokėti skolą arba rašyti prašymą „pakelti archyvus“, kad būtų atrastas prieš kiekos metelių rašytas anos prašymas panaikinti sąskaitą banke. Na, juk „gali būti, kad darbuotojas kažko nepadarė, todėl sąskaita nebuvo uždaryta“. Verdiktas, parašius prašymą, turėtų paaiškėti per pusę metų, tad… „Išsi… (na, tikrai, kad atsiprašant) …pisinėjimas“ ir ne kitaip.
