Po viso to „buzo“ dėl „Google+/-“ šiandien po kelių mėnesių pertraukos prisijungiau prie savo „Facebook“ sąskaitos. Prisijungiau ir supratau, kad niekas iš mano giminiečių ar draugų neparašė. Gavau tik porą pakvietimų iš etatinių „spam’erių“ į kažkokius renginius.
Taigi, prisijungiau ir mąstau, ką aš čia dabar darau?.. Turėjau šiek tiek laisvo laiko, tad atblokavau keletą kažkada užblokuotų ir žaistų žaidimų.
„Oumaigod!“ – „Mafia wars“ ir kiti, kuriuos žaisdavau kažkada laiko prastūmimui vien dėl to, kad nereikalaudavo jokio smegenų aktyvumo pavirto į kažkokią… kažkokią bjaurastį, kur net sunku susigaudyti, kur ir kas… Panašu, kad „Zynga“ kažkur „nusigrybavo“. Nors ne tik jie…
Žaisdavau dar „EA football superstars“ ar kokį ten, bet ir pastarasis nusitobulėjo. Panašu, kad „laiko stūmimui“ reikės vėl grįžti prie pabodusių pasiutusių skraidančių žiurkių varianto. („Angry birds“, jei neaiškiai parašiau…)
Dar „permečiau akimis“, kuo savo sienas tapo „friendlistas“ ir supratau, kad apskritai prie to „Facebook“ nėra ko jungtis. Jau geriau paštas…
Įsijungiu „Gmail“ ir matau laiškutį, kad „Facebook“ komanda sveikina mane sugrįžusį… Na, ačiū, nereikia man „spam’inti“! Užtenka „klase.lt“…
Prie astarojo po metų pertraukos prisijungiau vakar ir… išsijungiau… Panašu, kad socialiniuose tinkluose… tpfu, tpfu, tpfu… na, nėra juose, ką veikti, net ir labai norint… o ir internetiniai ryšiai, net ir paremti realiais, visgi yra trapesni už realiuosius…
Jau nebepamenu, kada naudojausi „Skype“… Visi, kuriems reikia, gali man paskambinti, o kiti, kuriems nelabai reikia – anie gali parašyti el. laiškus.
Nelabai reikia, nelabai ir rašo. Panašu, kad, kuo susisiekti lengviau, tuo tas bendravimo, kontaktavimo, kalbėjimo poreikis mažėja. O čia dar yra kalbančių apie „Google+/-“ kaip socialinių tinklų žudiką…
Na, prisijungiau prie to pliuso ir pamačiau daugybę minusų. Pagrindinis jų, kad nepamačiau jokio ryškesnio skirtumo su snukiaknyge – ale kovosim prieš ugnį ugnimi? Sėkmės…
Na, rimtai! Ratai… Tik nereikia – toje pačioje snukiaknygėje galima draugus susigrupuoti, pranešimus rašyti tik tam tikroms grupėms ir t.t… Nieko naujo!
Iš esmės norėtųsi kokio naujo „žaislo“ Internetuose… Kažko tokio, ko dar nebuvo, kas dar „nečiupinėta“, nebandyta.
Na, taip, yra tinklaraštis. Tai nėra tai… Kalbama, kad naujausias „trend’as“ – mikromokėjimų sistemos… O man tai irgi neįdomu.
Neįdomu naršyti, neįdomu dalintis, neįdomu žaisti, neįdomu užsiiminėti virtualiu seksu, neįdomu… Panašu, kad Internetas ir net kompiuteris nustojo bent jau man pagrindinio savo privalumo – pagalba, prastumiant laiką nuo kažko iki kažko…
Tiesa, vėl pradėjau skaityti. Skaityti knygas. Grįžtu į ikiinternetinius laikus… Jaučiu, netrukus pradėsiu laidyti aitvarus ar šiaip dėlioti „puzlą“ iš tūkstančių dalių…
Visada norėjau turėti laiko keistokam ir nelabai populiariam hobiui – surinkinėti pasaulius butelyje… Kai dingo Internetas, socialiniai tinklai, virtualaus pasaulio stebuklas, atsiveria daugybė laiko… Daugybė laiko realybėje.
P.S. Nemėgstu šiaip rusiškos muzikos, bet išgirdau neblogą dainelę, kurią įsikeliu sau, kad „nepamesčiau“. Gal ir dar kam nors ana patiks…
