Ne, neparašysiu nieko prasmingo šiandien, ką galima būtų skaitant analizuoti. Tiesiog pats skaitinėju internetus ir mąstau…
Štai buržujus aprašė eitynes (Jis visada aprašo!)… Atkartoja viską, kas daugmaž girdėta… Portalai? Tą patį per tą patį – kels gėdos ir bėdos problemą kaip ir visas likęs žiniatinklis daugiau ar mažiau…
Nieko naujo ant šio svieto! Tą galiu pasakyti ir, deja, konstatuoti, kad ne kuriems „Lietuva – lietuviams“ – „tai yra šūdinas šūkis ir taškas“. Na, tokia nuomonė, toks požiūris ir prieš vėją nepapūsi…
Ir nepūsiu. Tiesiog išsisaugosiu savo porą komentarų viename socialiniame tinkle išsakytus šia tema. Tik tam, kad vėliau atrasčiau pats ir pamėginčiau suprasti – ar aš dar tas pats, ar aš dar toks pat ir ar aš dar prisimenu…
Nesu buvęs jokiose pastarojo meto eitynėse ar mitinguose – nėra prasmės ir tikslo. Į kokį renginį nueit, himną pagiedot, šventiškai laiką praleist – tas tai taip, bet paradai visokie, piketai ir išsidirbinėjimai yra ne man… Kita vertus, nervina mane visi tie tolerancijos skleidėjai, kuriems ir „Lietuva – lietuviams“ nepatinka. Sąjūdžio laikų turbūt nebeprisimena ir net sovietinę retoriką naudoja (ale „fašistuojantis jaunimas“) – pienas nuo lūpų nenudžiuvęs… „Lietuviais esame mes gimę“, tsakant ir nieko tame smerktino ar gėdingo. „Lietuva – lietuviams“ buvo vienas iš mūsų nepriklausomybės šūkių, o tai dažnai dabar pamirštama… Ir ne tik lietuviai šiuos du žodžius skanduodavo, bet ir vietos lenkai, kai kurie rusai, žydai… kurie nelaikė savęs mažumomis, nes pradžioje tokių nebuvo – visi, pasikartosiu, „lietuviais esame mes gimę“…
ir…
Vat šį kartą su nuomone nesutiksiu – nei tai gėda, nei tai bėda… „Mano namai, mano tvirtovė“ – atrodo, kad suprantamas ir priimtinas principas, bet juk „Lietuva – lietuviams“ neša tą pačią reikšmę.
Be to, jau esu išsakęs mintį tik kitais žodžiais, kad „Lietuva – lietuviams“ šūkis visiškai nediskriminuoja tautybės atžvilgiu kitų tautų: pvz., Sąjūdžio laikais mano daugiabučio laiptinės kaimynai buvo žydų ir rusų kilmės šeimos, kurie buvo nepriklausomos Lietuvos siekėjai, skanduodavo šį šūkį ne ką tyliau už mus, „grynakraujus“ lietuvius…
Gėda ir bėda yra ta, kad lietuviai lietuvius lietuviais pradėjo laikyti tik etninius lietuvius, kai anksčiau kiekvienas galėjo būti lietuviu, jei tik mylėjo šį kraštą ir jo žmones bei identifikuodavo save lietuviu…
Ne, manęs neapkaltins niekas nacionalizmu ir svastikomis neapkabinės… Tačiau pats šūkio vertinimas irgi parodo, koks žmogus yra savo šalies atžvilgiu. Tai taip pat šioks toks semantinis diskursas kaip ir Lietuvos himno atveju…
