Skaitau tinklaraščius. Kalėdos… Kalėdos – tai blogis. Senelis Kalėda – senas iškrypėlis… Suskaičiavau penkis panašius įrašus apie tą patį. Nepriskaičiavau tradiciniais tapusių apie vartotojišką visuomenę. Tas pats per tą patį kiekvienais metais. Kai kurie žmonės tikrai nemėgsta Kalėdų, kurios ne tokios jau ir šventos ne kuriems.
Šiemet kažkaip nedaugelis mano pažįstamų užsikrėtę šventiniu virusu. „Nejaučiu Kalėdinės dvasios“ arba nuotaikos – štai ką kartoja ne vienas, nesvarbu, ką tai reikštų. Veikiausiai dėl to kalta krizė. Mokesčiai. Seimas. Net ir nežiemiškas oras (kursai šiandien tikrai primena šventinį)…
Mokesčiai… Mėnesio pabaiga. Kodėl šios šventės būtinai mėnesio pabaigoje? Juk reikia sumokėti mokesčius: elektra, vanduo, dujos, šildymas… Šildymas – pagrindinis pinigų rijikas. Pagalvojus Grinčas lietuviškai turėtų būti Šildymas, o Senelis Šaltis – Šildymo priešas, kuris gali atnešti dovanų… Šildymas dovanų neneša. Jis jas vagia…
Sunkus man šis prieššventinis laikotarpis. Jauno tėtuko bėdos. Noriu vaikui padaryti šventę. Pats tokių nelabai pamenu. Bent jau tokių, kokių linkėčiau savo vaikui. Deja…
Žinau, ko nori dovanų nuo senelio Kalėdos – žaislinio driežo. Ne dinozauro, drakono, krokodilo, Godzilos, bet driežo!!! Visas parduotuves išvaikščiojau, o geriausia, ką radau – papuošimai stalui, magnetukai šaldytuvui ir kažkokia guminė nesąmonė, kurią reikia į vandenį pamerkti… Pastarąją dėl viso pikto nupirkau. Už 3 Lt. Vis kažkoks driežas. Reikės dar paieškot…
Kreipiausi į draugus… Paprašiau driežo paieškot kituose miestuose. Pabandė. Niekas nerado. Nekurie net prisipažino, kad žaislų krautuvėse, ieškodami driežo, buvo palaikyti pamišėliais… Reikalingas paprastas pliušinis driežas – deficitas. Tokių nebūna…
Negana to, mažoji dar apsirgo… Antros Kalėdos iš eilės. Į darželį tikrai neis. Su Kalėdų Seneliu ten vėl nepasimatys. Kitais metais, sau pasakiau, nemokėsiu už šventę vaikui darželyje… Žinau, kad mokėsiu, bet vistiek apmaudu. Apmaudu dėl vaiko… Nėra driežo, nėra šventės… Gerai, kad darbe vaikams šventę rengia po Kalėdų… Gal pasveiks…
Taip, mokesčiai… Įdomu, ką reikės ant stalo pasidėti?.. Galvojau, pasilepinsiu naminiu alumi. Patingėjau…
Plotkelių irgi negavau. Buvau bažnyčioje – tuščia! Atrakinta ir tuščia – nė gyvos dvasios. Nejučia sukirbėjo mintis, kad negalima taip palikti – juk gali apvogti… Apvogti bažnyčią!!!
Ieškojau žmonai dovanos… Žinau, ką noriu padovanoti aš ir kad ji nori. Vos akys iš kaktos neiššoko, pamačius, kad kaina keturgubai didesnė, nei tikėjausi, nei prisimenu… Kada viskas taip spėjo pabrangti?!
Nežinau kodėl, bet susimąsčiau, kad įdomu, ar policijoje irgi darbo krūvis padidėjo kaip pašte… Be tikslo, be priežasties… Jau įsivaizduoju, kaip vagys, žulikai, benamiai, narkomanai apgulė nuovadas, pajutę švenčių dvasią, ir prisipažįsta dėl būtų ar nebūtų nuodėmių. Niekas nenorėjo mirti… Tpfu! Niekas nenori vienas švenčių švęst!!!
Įsivaizduoju, kaip pareigūnai dalijasi premijas… Va to ir palinkėsiu šių švenčių proga – premijos kiekvienam… ir už kiekvieną!!!
Gerų Jums švenčių.
