Sakoma, kad įmonė gali pasirinkti tik du iš trijų: pigų, kokybišką ir greitai gaminamą produktą. T.y., jei yra pigu ir greitai, negali būti kokybiškai, jei yra kokybiškai ir pigiai, negali būti greitai ir t.t. O kas būna, kai įmonėje tėra tik du iš kitų trijų: taktikos, strategijos ir vizijos?.. Pasakysit, kad ruošiuosi kalbėti apie eilinę vadybinę „pievą“? Suklystumėte: šiame įraše pasidalinsiu asmenine patirtimi… deja, tik emocine…
Taigi, jei kas nors manęs paprašytų buitiškai paaiškinti, kas yra ta taktika, strategija ir vizija, aš atsakyčiau, kad tai yra kasdienės veiklos organizavimas, ilgalaikis veiklos planavimas ir tai, ko siekiama veikla. Žinau, kad tai truputį skiriasi nuo įprastinių ir vadyboje sutinkamų apibrėžimų, bet kartais ir taip paprastus dalykus gyvenime reikia dar labiau supaprastinti. Šis supaprastinimas kartais būna iki tiek, kol prarandama tikroji prasmė, bet visada gilindamiesi į ją mes tiesiog švaistome savo laiką ir realiai situacijos nepakeičiame…
Vėl nuklydau „į lankas“, tai grįžtu prie temos, kad taktika leidžia įgyvendinti strategiją, kuri reikalinga vizijos tapsmui realybe. Atrodytų, bet kokiai sistemai (o įmonės tiesiog ir yra tokios) būdinga veikla, planas ir tikslas. Net nebūtina to įvardinti, tačiau tam tikri dalykai daromi intuityviai, net nesusimąstant, bet vertinant iš šalies bet kokiai sistemos veiklai galima „priklijuoti etiketes“ – taktika, strategija, vizija.
Kartą man teko dirbti įmonėje, kuri neturėjo strategijos… Savininkas ir direktorius buvo tikrai šaunus ir protingas žmogus, savo nelaimei, per daug apsiskaitęs visokių amerikietiškos pseudopsichologijos (dar vadinamos populiariąja psichologija). Jis turėjo viziją, ko nori jis ir ko nori iš savo įmonės. Taigi vykdė kasdienę veiklą, dirbo išsijuosęs, bet kažkas „nesiklijavo“ – tiesiog taktika buvo vienai dienai ir nebuvo veiklos nuoseklumo… Nenuostabu, kad įmonė bankrutavo…
Neseniai teko konsultuoti kitą įmonę. Jos vadovas taip pat išsilavinęs, protingas žmogus, turėjęs savo viziją, strategiją, bet kasdienė veikla… negaliu sakyti, kad jos nebuvo – ji buvo, bet nebuvo taktikos, todėl įmonėje tvyrojo anarchija. Rezultatas – milžiniškas apyvartinių lėšų trūkumas…
Taip pat teko susidurti su įmone, kurios vadovybė puikiai strategavo, planavo kasdienę veiklą, bet net nenutuokė, ko ta įmonė siekia… ne, ši įmonė nebankrutavo… ne, jos neištiko kataklizmai… tiesiog niekas iki šiol nesupranta, kam ta įmonė reikalinga…
Taktika, strategija, vizija – viskas paprasta ir reikalinga, bet… egzistencija gali būti traktuojama kaip veikla, tačiau tai tik veiklos simuliacija…
