Skiriama visiems jaunavedžiams bei ketinantiems tokiais tapti…
Skyrybos padėjo atrasti daugelį dalykų, kuriuos jau buvau praradęs. Žinojau, kad netekau, bet stengiausi negailėti savęs. Bandžiau save įtikinti, kad toks mano pasirinkimas, kad taip tik geriau. Tai buvo blogas kelias…
Visi mes turime svajonių, lūkesčių. Atradę antrąją pusę, mes dažnai jų atsisakome. Vardan to, kas yra geriau. Iš meilės…
Atsisakome dažniausiai sąmoningai. Renkamės pamiršti. Pamiršti tai, kas buvo svarbu. Kita vertus, pasąmoningai mus graužia kirminas. Patys nesuprantame kodėl… Tada ateina, taip vadinama, vidurio amžiaus krizė ir „nušokame nuo proto“, atrandame tai, ką buvome praradę. Nenuostabu, kad tai dažnai baigiasi šeimos iširimu, nauja santuoka. o juk kažkada tie žmonės vienas kitą mylėjo!
Man pasisekė. Nereikėjo laukti artėjančios mirties kvapo. Išsiskyriau ne dėl to, kad kažko atsisakiau. Nors… Gal tai buvo viena priežasčių – praradimai… Tik išsiskyręs atradau tai, ko neturėjau…
Draugai… Iš tikro, labai taikli vieno alaus gamintojo reklama, kad atsiradus merginai, nebebūni su draugais, tampi jos geriausia drauge, o ji susiranda tikrą vyrą. Na, apie „tikrą vyrą“ nežinau, bet su draugais praleisdavau gerokai mažiau laiko. Atsisakiau to, nes tiesiog gera buvo būti kartu.
Nuotykiai… SU draugais ir kelionės. Nuotykiai… Be jos – kur kas smagiau, kur kas daugiau yra ką pamatyti, nuveikti. Atsisakiau to, nes tiesiog gera buvo būti kartu.
Moterys… Ech, tas siautėjantis flirto gaivališkumas. Tas nežabojamas bendravimo malonumas. Atsisakiau to, nes tiesiog gera buvo būti kartu.
Pasirinkimas… Galiu rinktis, ką veikti, ką daryti, ką valgyti… Galiu net nieko nesirinkti. Galiu neveikti nieko, galiu miegoti, galiu žiūrėti filmą ar serialą (išsiskyręs jau perskaičiau daugiau knygų, pamačiau daugiau filmų nei per santuokos laikotarpį). Daugelio dalykų priverčia atsisakyti buitis ir rutina tam, kad būtų gera būti kartu.
Pabaigsiu citata iš paskutinės perskaitytos knygos:
Vyras žino, koks nori būti. O moteris žino, kaip tai padaryti. Tik moteris nulemia vyro vertę. Tik moters užaugintas vyras tampa plienu. (E. Malūkas „Šiukšlyno žmonės“)
Tačiau tam nereikia prarasti… Tam reikia atrasti.
