Nūdienos retorikoje – įtikinėjimo žodžiu mene, kai kalboje argumentai sudėliojami iš anksto suplanuota dialektine tvarka (Vikipedija) – dažnai pabrėžiama, kad šeima – tai esminė visuomenės ląstelė, nuo kurios prasideda visi nacionalinio lygmens kataklizmai: ,,karas keliuose“ sąlygotas netinkamo auklėjimo; alkoholio reklamos draudimas būtinas, nes šeimoje nepilnamečių auklėjimas nustojo egzistuoti; infliacija auga, kadangi dalis šeimos narių, ,,ardami“ Airijoje, siunčia į šalį ,,kalnus“ pinigų, dėl ko išaugo vartojimas, ir kt. Net LR Konstitucijos 38 straipsnio pirmoje dalyje įtvirtinta nuostata, kad „šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“. Dėl šios priežasties tikslinga pažvelgti į šeimos struktūrą bei jos raidos tendencijas, kad gebėtume prognozuoti sistemingus visuomenės pokyčius.
Paprastai šeima apibrėžiama kaip dviejų asmenų (vyro ir moters) sąjunga, susieta santuokos saitais (A. Navickas). Ši tradicinė šeimos samprata įsigalėjusi Vakarų civilizacijoje po truputi ima keistis. Biblinė Adomo ir Ievos ryšio metamorfozė į dviejų tos pačios lyties asmenų sąjunga po truputį tampa norma. Sąmokslo teorijų mėgėjai ir dorovės saugotojai dėl tokio poslinkio kaltę verčia Holivudo įtakai, homoseksualumą pateikiant platoniškoje plotmėje (filmas ,,Kuprotas kalnas“). Ironiška, kad Antikos laikais tos pačios lyties santykiavimas buvo suprantamas savaime suprantamu ir netgi proteguojamu dalyku. Juk net pats Sokratas savo apologijoje taurino mokytojo ir jo mokinio tarpusavio ryšį fizinėje plotmėje! Deja, istorijos spiralė atsisuko atgal, tad gal galime laukti ateity sugrįžtančių tamsiųjų viduramžių? Atsakymas į šį klausimą veikiausiai neigiamas, nes kalbame apie šeimos evoliuciją.
D. Schwanitz savo knygoje teigia, kad šeima – tai dirbtinis institutas, sąlygotas moterų siekio išlaikyti vyrą, kad šis rūpintųsi ja ir savo palikuonimis. Dėl šios priežasties jo turėjo atsisakyti tam tikrų teisių, nes valdžia vyriškos giminės atstovus veikia kaip narkotikai. Deja, valstybės institutas per socialinę rūpybą garantavo aprūpinimą šeimoms, netekusioms maitintojos, kas, savo ruožtu, vedė prie feministinio judėjimo ir moterų emancipacijos. Įsivyravęs lyčių lygiateisiškumas įsigalėjo ir seksualinėje plotmėje, tad šiuolaikinėje visuomenėje nebeliko lyčių atskirimo, tad kiekvienas atskiras individas gali gyventi santykyje su kitu individu, nesvarbu kokios jis lyties bebūtų.
Nepaisant išaugusios visuomenės tolerancijos tos pačios lyties asmenų ,,bendravimo“ klausimu, šeima kurį laiką buvo saugi, nes ją ,,materializuoja“ vaiko atsiradimas. Tačiau naujausi genetikos mokslo pasiekimai leidžia iš kaulų čiulpų ląstelių sukurti spermatozoidus, kas netrukus leis susilaukti vaikų dviem moteriškos giminės atstovėm (Delfi). Visa tai gali sąlygoti, kad šovinistai patinai neteks savo reprodukcinio išskirtinumo ir bus pripažinti destruktyviais visuomenės elementais dėl tostesterono sąlygoto polinkio į agresiją, tinkamais nebent fiziniam darbui, kurio su technikos progresu reiks vis mažiau. Klausimas tik ar ,,stiprioji“ lytis susitaikys su antrarūšių visuomenės narių vaidmeniu?
Šaltiniai:
- http://lt.wikipedia.org/wiki/Retorika
- LR Konstitucija. 38 str. 1 dalis.
- Andrius Navickas. Apie šeimos apibrėžimą ir tai, kas palanku jaunimui.http://www.bernardinai.lt/index.php?url=articles/40823
- Platonas. Sokrato apologija.
- Dietrich Schwanitz. Ką turi žinoti kiekvienas išsilavinęs žmogus.
- http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=12918615
P.S. Paskelbta: 2008-03-14 01:31
