Jau seniai norėjau parašyti odę rūkymui, kurioje perteikčiau visą savo emociją bei potyrį rūkant. Ši odė turėtų atskleisti, kodėl rūkau, kodėl man tai gera ir reikalinga. Ji turėtų perteikti, kad rūkymas – tai praktiškai vienintelis vargšo malonumas, kuris leidžia atitrūkti nuo realybės, pabūti su savim ir savo mintimis, trumpai pailsėti ir atsigauti nuo visko. Taip pat, odė turėtų perteikti, tą nuostabų pirmosios cigaretės ryte skonį ir kvapą… Dar daugiau – kaip rūkymas padeda susipažinti, bendrauti ir draugauti… kokius nuostabius nuotykius žada, kai reikia vidury nakties ieškoti, kur nusipirkti cigaretę… ir daug daug kitų nuostabių dalykų…
Deja, praeitais metais to neteko padaryti, nes patingėdavau… o dabar… o dabar esu priverstas mesti! Ne, ne dėl sveikatos ar pinigų – privertė žmona! Tiksliau ne privertė, bet išsiderėjo tokį naujametinį pažadą… O man taip gera buvo rūkyti!
Na, galbūt dar parašysiu panegiriką cigaretei… galbūt būsiu vienas iš nedaugelio metusių rūkyti, kuris nekoneveiks šio įpročio… pažiūrėsim… Daug svarbesnis dalykas – ar man pavyks! Negaliu garantuoti, bet labiau nei rūkyti man patinka laikytis pažadų… Žiūrėsim, kaip bus… Bent jau rūkymo metimo tema bus dar vienas įkvėpimo šaltinis šio tinklarašio įrašams…
Visgi daviau sau dar vieną pažadą naujiems metams… Susirasiu nuolatinį darbą! Bet kokį!!! (Na, beveik bet kokį…) Nusibodo gyventi iš trumpalaikių ir atsitiktinių užsakymų… Nusibodo neturėt užtikrintumo… Dabar man toks periodas, kai norisi stabilumo: nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo, pajamų, artimųjų meilės ir artumo…
Su naujais ir sėkmės bandant mesti rūkyti 🙂
Beje, kiek laiko bedarbis?
Oi, dėl metimo tai bus sunku – šiandien visą dieną kaulus laužo… O dėl bedarbystės irgi įdomus klausimas. Jei mes bedarbiu laikysime neturintį pastovių darbinių pajamų ir nesusietu jokiais darbo santykiais asmenį, tai toks aš jau kaip ir trys metai. Jeigu vertinti, kiek laiko registruotas LDB – tai kažkur pusmetis (net ir nebūčiau ten registravęsis, bet visiškai nenoriu mokėti PSD ir apskritai būčiau linkęs atsisakyti valstybinio draudimo, nes draudžiuosi privačiai, bet tai jau kita tema). Realiai aš save įvardinčiau kaip pseudoverslininką ir pseudobedarbį…
PSD mokestis puikiai iliustruoja dabartinės vyriausybės mastymą – pirma įveda mokestį, o kai visi puola registruotis į DB tai pradeda nedarbo lygį mažinti represijomis. Kas baisiausia, kad nukenčia tikri bedarbiai, o tokie pseudobedarbiai kaip mes su tavim tik blogina Lietuvos nedarbo statistiką…
Na ir kaip sekasi mesti rūkyti antrą dieną? 🙂
Na, abstinencija mažesnė nei vakar, nuotaika geresnė, bet dar norisi dūmo patraukt…
O šiaip tik dėl statistikos nebandei pasisverti prieš mesdamas rūkyti ir už kokio mėnesio? 🙂
Na, priaugti svorio nebijau – jis ir taip pas mane auga arba mažėja be priežasties… 😀
Be priežasties svoris nekinta. Arba įpročiai pasikeičia, arba liga prikimba…
Na, aš kaip įpročių vergas tikiuosi, jog liga jokia nesislepia… pvz., vėžys koks… kad tik neprisikarksėčiau… tpfu, tpfu, tpfu!
[…] kartą, sutikdamas naujuosius metus, nepadariau kvailystės – neužsibrėžiau kažkokių nesąmoningų tikslų šiems metams. Tiksliau, numačiau tam tikrus tikslus, bet tarp jų nėra nei vieno neįgyvendinamo arba sunkiai […]