(ne)Grafomano užrašai…

Ne, tai ne „birkos krušimo menas“… Tai būtinieji kariniai mokymai! Iš esmės, tai mokymai, skirti tiems, kurie nori tapti kariais – profesionalais. Plačiau apie tai galima rasti čia.

Kodėl tokia nekonfliktiška asmenybė (turiu omeny save) pradėjo rašyti apie karinę tarnybą?! (Paprastai klausimai tekste reiškia, kad autorius nežino, ką rašyti toliau, bet šį kartą tai nebūtų tiesa.)

Padarysiu viešą išpažintį… Taip, viena mano vaikystės svajonių buvo… tapti kariu ir ginti tėvynę nuo ruso!

Laikas bėgo, svajonės keitė viena kitą ir karinė tarnyba liko užmarštyje.. Juolab, pradėjau studijuoti! Ir tik neseniai ir visai netikėtai atradau, kad galiu tapti kariu…

Vieną gražią sausio dienos dieną, naršydamas po darbo skelbimų puslapį atradau tokį:

Ne, ne atlyginimas man užkliuvo pirmiausiai, o tai, kad aš vis dar tinkamas karinei tarnybai! Juolab, krizė… Darbų mažoka… Galima patarnauti kelis metelius ir imtis nuosavo verslo… O dar tai ir vaikystės svajonė!!!

Taigi, nusprendžiau pasidomėti ir paskambinau nemokama 800-tąja linija. Žinoma, eilinį kartą skambinant į iš valstybės biudžeto finansuojamas institucijas/įstaigas/bala žino ką prisiskambinti sunkoka: primiausia atsiliepė autoatsakiklis, po to kokius tris kartus buvau pasiųstas „nachui“ (pats ilgą laiką nežinojau, kad yra žmonių, kurie „numetinėjimą“ traktuoja būtent taip), kol galiausiai vyriškas balsas atsiliepė ir į visus mano klausimus praktiškai atsakė vienu žodžiu – nežinau. Žinoma, žodžių buvo daugiau, net negavau jokios naudingos informacijos (tik neteisingą, bet tai paaiškėjo vėliau) ir atsakymų į klausimus – man buvo pasiūlyta nuvykti į „vaikomatą“.

Na, nepatingėjau ir nuvykau. Nuėjau vienu adresu (į vieną kabinetą), ten laukė raštelis su nurodymu kreiptis kitur, tad nuėjau ten ir sutrukdžiau kavos gėrimo ceremoniją – tradiciškai šioje įstaigoje, kai apsilankau, man taip nutinka (o lankytis tekdavo dažnai – dėdė dirbo/tarnavo/ ar kokį bybį ten rausė…) Taigi, sutrukdęs rytinę kavos gėrimo ceremoniją buvau nepiktybiškai nuvesdintas pirminiu adresu…

Buvau ne vienintelis interesantas – buvo dar vienas, domėjęsis tarnyba…

Aš: Tai ką galite papasakoti apie BKM’ą?

Moteriškė: Tai norite kariais būti?.. Gerai… Na, tai reikalinga norint tapti profesionaliu kariu… Reikia baigti mokymus… 13 savaičių.. ėėė… būsit apgyvendinti Rukloje… ėėė… gausite 130 LTL smulkioms išlaidoms per mėnesį… O visu kitu pasirūpins kariuomenė, t.y., valstybė… ėėė… Paskui po 13 savaičių jums bus pasiūlyta galimybė tarnauti pasirinktam dalinį, o jei pasirinkimas netenkins, galėsite netarnauti… ėėė… Pirmais metais gausite 1300 LTL, antrais 1800 LTL, o po to priklausomai nuo karinio laipsnio kurio galėsite siekti priklausomai nuo išsilavinimo… ėėė… o koks jūsų išsilavinimas?

Aš: Aukštasis!

Kitas interesantas: Profesinis…

Moteriškė: O vidurinę baigėte?

Kitas interesantas (pasimetęs): baigiau…

Moteriškė: O ar tarnavot…

Aš: Ne!

Kitas interesantas: Ne, bet aš savanoris…

Moteriškė: Tai tarnavai?

Kitas interesantas: Na, tarnauju…

Moteriškė: Tai ko čia atėjai? BKM skirti netarnavusiems!

Kitas interesantas: Na, aš skambinau ir užsirašė mano pavardę ir liepė ateiti.

Moteriškė: Kur skambinai, kas liepė?

Kitas interesantas: Na, telefonu ir liepė…

Aš: 800-tąja linija skambino… (Nuojauta pakukždėjo…)

Kitas interesantas: Taip, ja…

Moteriškė: Ir ką tau sakė?

Kitas interesantas: Ateiti čia…

Aš: Tai ten nesąmones kalba, galit pati pamėginti paskambinti…

Moteriškė: Na taip, žinau, bet reikės paskambinti ir pasiklausyti…

Kitas interesantas: Tai man nereikėjo eiti čia?

Moteriškė: Ne, tu negali eiti į BKM, nes tarnauji…

Kitas interesantas: Tai aš, vadinasi, negaliu iš savanorio tapti profesionalu?

Moteriškė: Ne, tu negali eiti į BKM, nes tarnauji…

Aš: Gali, nes tau jau nereikia BKM…

Moteriškė: ėėė… Taip…

Į patalpą įėjęs kariūnas: Pavardė!

Aš (pažiūrėjęs, ar manęs klausia ir tuo įsitikinęs): Tokia ir tokia!

Į patalpą įėjęs kariūnas (žiūri į „špargalkę“): Ne tas…

Kitas interesantas: Aš tas pirmas…

(Geros akys, kad sugebėjo atbulai perskaityti… aš be akinių vos įžiūrėjau, kad kažką rankoj laiko, nors arčiau buvau…)

Į patalpą įėjęs kariūnas (moteriškei): Šitas turi vado protekciją!

Moteriškė: Kieno?!

Į patalpą įėjęs kariūnas: Mūsųvado!

Moteriškė: Aišku…

Aš: Tai kaip patekti į tą BKM?

Moteriškė: Reikės praeiti medicininę patikrą Kaune ir dar fizinio pasirengimo testą išlaikyti…

(Dar buvo šiek tiek „bla bla bla“, bet tingiu rašyti dialogo forma…)

Iš esmės sužinojau, kad nebūtina prašymą pildyti tame „vaikomate“, kur esi registruotas (t.y., deklaravęs gyvenamąją vietą). Dar sužinoja, kad fizinio pasirengimo testo normatyvai yra juokingi:

Labai nustebau, kai darbuotoja pasakė: „Nesijuokite, dar niekas neišlaikė…“ Tikrai nustebau, juolab, pagal šio testo balus sudaroma eilė, norintiems patekti į mokymus… Čia irgi, pasirodo, vyksta konkursai!

Taigi, kariūnu gal netapsiu, bet bent sužinojau, kas buvo įdomu: skelbime atlyginimas „iš piršto laužtas“, per mokymus gausiu tik pavalgyti, o šeimai duoti nieko negalėsiu, gyvensiu Rukloje, sveikatos patikra bus Kaune ir, kas svarbiausia, visai nebūtina man trenktis į kitą Lietuvos galą (ten kur deklaravęs gyvenamąją vietą) pateikti prašymo – čia veikia „vieno langelio“ principas!