Masto ekonomija yra toks dalykas, kuris priskiriamas vienam iš įėjimo į rinką barjerų, mat seniau veikiančios įmonės gali naudotis jos teikiamais privalumais, t.y., didesniu efektyvumu, esant didesnėms gamybos, pardavimo ir t.t. apimtims.
Kuo daugiau gaminama, tuo mažesnė vieneto savikaina. Kuo daugiau parduodama, tuo mažiau reikalauja pardavimas. Kuo daugiau perkama, tuo daugiau pigiau gaunama. Ir t.t.
Taigi, mažas negali pirkti ar gaminti pigiau, nes jis tiesiog per mažas pasinaudoti masto ekonomijos teikiamais privalumais. Visa tai reiškia, kad jis ir negali pigiau parduoti – savikaina aukštesnė…
Kita vertus, teigiama, kad kuo didesnė įmonė, tuo didesnė entropija jos viduje, t.y., joje mažiau tvarkos. Tai priskiriama negatyviems masto ekonomijos efektams.
Taigi, iš aukščiau minėtų teorinių principų galima daryti išvada, kad didesnė įmonė gali sumažinti savo savikainą labiau, pateikti rinkai palankesnę kainą, bet to negali padaryti vien dėl savo dydžio ir negebėjimo susitvarkyti savo kainodaroje. Bet nuo teorijos reiktų pereiti prie praktikos…
Masto ekonomiją galima paaiškinti tiesiog elementariu cepelinų gamybos pavyzdžiu. Dvi bobutės nusiperka analogiškus puodus ir gamina cepelinus pagal tą patį receptą, kurie iš esmės yra vien tik bulvės ir mėsa. Viską pirko už tokią pačia kainą tame pačiame turgelyje, tik viena bobutė yra vieniša, o kita – laukia anūkų…
Pirmoji cepelinus gamino lėtai – ji nesiruošia greitai valgyti. Kita spėriai spėriai, nes anūkai tuoj bus. Per tą patį laiką pagamino pirmoji kiekį, o antroji – dvigubai daugiau. Abi sudėjo cepelinus į puodus, kurie virė ir kunkuliavo tiek pat. Vienai tai buvo pusė puodo, o kitai – pilnas. Abi išjungė puodus po tiek pat laiko ir va turime, kad vieneto kaštai antrosios bobutės yra mažesni – ji mat dujų virimui mažiau sunaudojo!(Nesvarbu, kad viduje mėsa gali būti dar žaloka…)
Žinoma, galima dar kalbėti, kad daugiau bulvių perkanti bobutė gali jų gauti pigiau – jos stipresnė derybinė galia. Su mėsa irgi tas pats. Štai Jums ir masto ekonomija! Ir, jei viskas gerai su cepelinų išvaizda (jie nesubyrėjo) ir skoniu (nėra pusžaliai), išvengta entropijos burnoj…
Kita vertus, neseniai teko lankytis dviejuose „kabakuose“…
Pirmas – gražus, didelis, su pokylių salėm, šokių aikštėm, scena kažkur tyruose šalia greitkelio. Jame daug žmonių būna vakarais, vyksta koncertinė programa. Gamina cepelinus, bulves ir mėsą atsiveža iš vietinių ūkininkų už mažesnę nei turgaus kainą. Dienos metu ten tyrai. Cepelinai kainuoja 15,00 Lt ai, nubraukta buvo, jau 12 Lt už porciją!!!
Antras – viso labo už 6 kilometrų pramoniniame rajone, kur žmonės nebent tik pietaut ateina darbo metu. Ten vos keli staliukai, bet irgi yra cepelinų! Dar daugiau, cepelinai – skoniu, išvaizda ir dydžiu nenusileidžia pirmosios užeigos. Ne tai, kad nenusileidžia, bet ir lenkia, nes pirmoje vietoje padažui naudojama nesunaudota mėsa cepelinų vidui, o antrojoje – tikri spirgai, pakepti su svogūnėliais! Jų kaina – 5 Lt, kurie irgi nubraukti, nes dabar pabrango iki… 8 Lt, bet vistiek pigesni, skanesni…
Žinoma, galima sakyti, kad į pirmą vietą buvo investuota daugiau, kad norima susigrąžinti investiciją, bet… Ar investicija atsipirks, kai niekas nepirks dėl per aukštos kainos?.. Ypač, kai netoliese yra kur ne ką prasčiau, bet pigiau, nors ir didesne savikaina…
Viešas maitinimas nelabai ką bendro turi su masto ekonomika. Turint galvoje, kad maisto kaina patiekalo kainoje sudaro tik neženklią dalį.
Kažkada klausiau paskaitą apie „greito maisto kavines“. Nu tas.. kur Sarbugs ir pan. Tai vieną didesnių kaštų dalių sudaro… nuoma. Dabar bijau pasakyti.. bet kavos kainoje nuoma gal net didžiausią dalį sudaro. (kitos: paruošimas, ingridientai, marketingas ir pan).
Taip, nuoma sudaro didelę dalį kainos ne tik kavinėse, bet ir prekyboje, kai yra nuomojamos patalpos. Pavyzdyje šiaip abi kavinės nuosavose patalpose.
Dabar dėl pačio pirminio teiginio, kad „viešas maitinimas nelabai turi ką bendro su masto ekonomija“. Iš tikro turi. Kai vienas virėjas dirba mažoje kavinėje, kur mažai kas lankosi, jis pagamina vieną picą per valandą, kai picerijoje – šešias picas. Uždirba tiek pat. Čia ne darbo našumas, nes pagamintų ir daugiau. Čia masto ekonomija, nes didesnėje jis tiesiog darbo turi daugiau ir vienetui tenka mažesnė jo atlyginimo dalis… Tas pats ir su puodo atveju – yra skirtumas, kai puodas pustuštis ir pilnas… Taip pat daugiau perkantis gali sumažinti ingridientų kainą. Daugybę smulkmenų įtakoja savikainos mažėjimą, todėl nelabai teisingas tas pradinis teiginys…
Iš dalies sutinku.. nors mažame kabake virėjas dažniausiai nesėdi be darbo 🙂 Jis dali pats ir aptarnauti klientus, ir atlikti kitus pagalbinius darbus 🙂
Beje, su cepelinais.. turiu negera įtarima, kad pensininkė kuri virė 1/2 puodo sunaudojo mažiau duju… (nors ir ne dvigubai 🙂
Kartais turi, kartais ne – teko matyt tikrai mažų kabakų su daugiau darbuotojų nei 10 kartų didesnis… Bet čia ne esmė jau.
O su dujomis, tai rašydamas galvojau, kad realiai pusę puodo išvirt turėtų greičiau nei pilnas, todėl ir sakiau, kad išjungė tuo pat metu. Cepelinus bent jau mūsuosna dedam į verdantį vandenį, kursai užvirė jiems per tą patį laiką gaminant juos. Taigi virimo trukmė buvo vienoda. O turint omeny mūsų dujinių vyryklių specifiką, tai esu beveik tikras, kad tame pačiame daugiabutyje per tą patį laiką veikimo išsinaudos tiek pat dujų.
Pusė puodo užvirs greičiau. Ir jo virimo temperatūrą palaikyti reikės mažesnės liepsnos. Energijos tvermės dėsnis.
Taip, bet šiuo atveju jis nėra svarbus. Turim receptūrą, kad cepelinai verdami apie valandą ant mažos liepsnos (kiek pas mus šeimininkių žaidžia su prisukinėjimais, atsukinėjimais ir pan.?) – tokiu atveju dažna šeimininkė užsistato laikrodį ir eina tvarkos daryti kitur… arba pasnausti.
(Nežinau, kaip tamstai su maisto gaminimu, bet gal esate pirkę koldūnus, kur kitoje pusėje parašyta, kad virti apie 10 min, tai turbūt irgi nežiūrit, kokia ta temperatūra, pilnas puodas ar puspilnis, bet ir verdat tas 10 min – bent jau aš taip darau.)
Sutinku, kad tai neesmė, bet tikrai, maistas su masto ekonomika nėra labai susijęs 🙂 žymiai geresnis pavizdys būtų apie tas dešras.. po 12 lt/kg 🙂 ten jau tikrai serijinė gamyba 😀
Beje, kalbant apie dešras, vakar per kažkokią ten bulvarinę laidą per TV3, kuri prie6 „Pasmerktus“ rodoma, nugirdau, kad kažkokį namudinį cechiuką „užraukė“ policija… Kadangi nemačiau įdėmiai laidos, tai dabar baisoka, kad nebūtų mano „taškas“… 🙁