Praėjo kone mėnuo darbe… Tiems, kurie nelabai įdėmiai seka mano tinklaraštį, bet skaito šį įrašą, priminsiu, kad prieš mėnesį ganėtinai smagiomis aplinkybėmis įsidarbinau rinkodaros vadybininku vienoje įdomioje įmonėlėje.
Taigi, atėjęs į darbą realiai net nelabai teįsivaizdavau, ką aš ten darysiu – man nebuvo pabaksnota pirštu į užduotis, tai teko jas galvotis pačiam. O pat veiklos prisigalvojau nemažai…
Pradėjau nuo to, kad pirmiausia pabandžiau išsiaiškinti įmonės produktus ir paslaugas, kiek kainuoja viskas. Čia laukė nustebimas – įmonė daro viską, kas susiję su… T.y., nėra konkrečios veiklos, įkainių, savikainų – nieko nėra!
Teko man sėdėti ir sudarinėti veiklų ir produktų apibendrinimus bei dėliotis kainytes… Pagal konkurentus…
Paskui gavau savikainas, bet teko man visa tai sistemizuoti, kad yra paslauga a, ją sudaro veiklos ta ir ta, kiekviena veikla kaštuoja tiek ir tiek. Visa tai jau buvo galima buvo siūlyti klientams – konkretų produktą ar paslaugą su konkrečia kaina.
Taigi, tęsiau rengdamas komercinius pasiūlymus pagal paslaugas. Tam reikalui sukūriau specialų šabloną – ale įmonės logotipas, rekvizitai, aprašymų išdėstymas ir t.t. Tie, kas yra matę normalų komercinį pasiūlymą, tie supranta, kad jie irgi turi turėti kažkokią struktūrą, pvz., trumpa informacija apie įmonę, paslaugos ar produkto trumpas aprašymas, kainos, papildomos paslaugos ir pan. – viskas turėtų užimti kiek įmanoma mažiau vietos.
Kai kurioms paslaugoms, sekdamas mobiliųjų operatorių praktika ir netikėtai atradęs, kad konkurentai taip pat taiko tokį principą, sukūriau planus – su abonentiniu, be abonentinio ir pan. Naudinga pasiūlyti klientui atsiskaitymo būdų ir aptarnavimo įvairovę, ar ne?..
Gal ir ne visai iš eilės rašau, bet buvo dar ir skambinimas klientams, siūlant paslaugas, paskui siunčiant jiems komercinius pasiūlymus. Čia jau klientai atkreipė mano dėmesį į mūsų poziciją internete – jos nebuvo!
Panagrinėjau internetinį puslapį, pagalvojau, kaip jį perdaryt, jau ketinau tai ir daryt, bet sužinojau, kad realiai tai mūsiškiams nelabai rūpi – jie nori pardavimų čia ir dabar! Po kelių diskusijų apie interneto svarbą visgi gavau leidimą užsiimti reklama internete…
Kadangi internetinio puslapio dėl tam tikrų priežasčių perdaryt negalėjau, teko užsiimti internetiniais įmonių katalogais, talpinant informaciją apie įmonę (tą informaciją dar teko parengti) į juos, kur nieko nebuvo, nors įmonė veikia ganėtinai seniai.
Dar papildomai pakūriau skelbimų į skelbimų portalus, kad tokia ir tokia įmonė gali padaryti tą ir tą. Šitas buvo skirtas tiems nesusipratėliams privatiems asmenims, kurie ieško, kas tokią ir tokią paslaugą gali suteikti.
Šalia to užsiėmiau Google ir Facebook reklamomis. Teko daryti tai, ko senokai nedariau – žaidimai su Adwords, įmonės profilio Facebook‘e sukūrimas (na, puslapio, kuris nebūtų tiesiog sukurtas, bet dar ir turėtų keletą „navarotų“), reklamos paleidimas tame pačiame socialiniame tinkle ir rezultatų analizė…
Taip, Facebook‘as tik vardan privačių galimų klientų, bet kai kurias paslaugas galime pasiūlyti ir jiems…
Dar teko dalyvauti keliuose susiorganizuotuose susitikimuose su įmonių vadovais, siūlant mūsų paslaugas, bet čia praktiškai be rezultatų – gautas praktiškai vienas realus užsakymas ir kokie trys „palaiminimai“ bendraut su „atsakingais“ asmenimis. Žinoma, šalia to gauta „dachuja“ pažadų kreiptis, kai prireiks…
Vėl grįžtant į virtualų pasaulį, per šį mėnesį dar pakūriau nuo A iki Ž klientams dvi internetines vizitines korteles (tai tokie internetiniai puslapiai, kuriuose tik pagrindinė informacija, logotipas, kažkoks dizainas, kontaktų forma, žemėlapis ir kitos smulkmenos). Na, nesu šio reikalo žinovas, bet šį tą moku ir galiu padaryti…
Na, dar buvo įvairių smulkių darbų – esamų klientų DB kūrimas, potencialių klientų DB kūrimas, kontaktų paieška, laiškų parašymas ir išsiuntimas, klientų, atėjusių į biurą konsultavimas ir t.t.
Galiausiai dar pasiskyriau save darbui su viešaisiais konkursais – niekas jų normaliai neieškojo! Radau ir išsinagrinėjau 20, o dalyvaujam viso labo dviejuose… Pasibandymui… Laukiam dabar „vokų plėšimo ceremonijos“.
Ir dar… Sumąsčiau du naujus produktus, kuriuos galėtų teikti įmonė… Įvertinau kaštus, rinką, pateikiau svarstymui… (Čia jau istorija, verta atskiro įrašo!)
Baigdamas įrašą pasakysiu, jog manau, kad savo algą uždirbau ir padariau nemažai… Koks rezultatas? Rezultatas tas, kad netrukus pamatysim… Šiandien matyti galima tai, kad jau esam internete, kad kai kuriuos veiksmus kopijuoja konkurentai, kad turim normalius paslaugų aprašymus ir kainininkus, kad yra sukurta klientų DB, kad realiai mano darbas šiai dienai jau atnešė apie 400 Lt pardavimais – tiek pinigų gavau į rankas, kai vienintelis būdavau biure ir, atėjus klientui, parduodavau ką nors…
Ką dar galėjau padaryti, kaip geras rinkodaros vadybininkas? Gal turite minčių, idėjų ir pasiūlymų?.. Gal aš visai nebuvau geras darbuotojas įmonei? Gal be reikalo dirbau šešias dienas per savaitę ir iš viso 54 darbo valandas kiekvieną savaitę visą mėnesį kaip samdomas darbuotojas? Kiek Jūs mokėtumėt už tokį darbą?
***
Abejoju, ar kas nors ryšis pakomentuot šį įrašą išsamiau, tad nesitikiu diskusijos, todėl iškart pasiguosiu – šis mėnuo buvo bandomasis ir, deja, su manimi nutraukia sutartį… Siūlo kitą – aktyvių pardavimų vadybininko už minimumą ir komisinius… Tikrai maniau, kad gerai ir atsidavęs darbavausi, negirdėjau nei vieno priekaišto – tik pagyrimus, kad va tą ar aną gerai sumąsčiau ar padariau… Na, nebuvo pagyrų daug, bet jų buvo, tad nesitikėjau, kad po mėnesio mano darbe kažkas pasikeis…
Kad įvertinti situaciją būtų įdomu sužinoti koks tas atlyginimas buvo? Nes sakei, kad pasiūlė dvigubai daugiau nei paprašei. Tai turėjo būti nemažiau 2000? Nes jau kai pasakei, kad pasiūlė dvigubai nei užsiprašei nuteikė keistai – normalūs verslininkai taip nedaro. Rimtai. Tau pačiam tai turėjo būti kaip rimtas signalas…
Suma nurodyta beveik teisingai. Paklaida apie 10 proc. Neprašiau daug, nes a) krizė, b) mane bijo įdarbinti dėl to, kad turėjau savo verslą ir „yra rizika, kad į jį pabėgsiu“, c) darbas penkios minutės nuo namų ir nepatiriu jokių kaštų eidamas pėsčiomis į jį ir iš jo, jei neskaičiuosim avalynės nusidėvėjimo kaštų, d) seniai niekur nedirbau…
Aš ne apie tavo nusipiginimą. Aš apie tai, kad darbdavys pasiūlęs dvigubai daugiau nei užsiprašei man nekelia pasitikėjimo. Kaip parodė vėlesnė tavo įrašai, viskas ten iš lempos ir paremta ant kaip rusai sako „o gal“. Nors dabar turbūt nebėra prasmės apie tai ir diskutuoti…
Tai grįši prie džiovintos žuvies pardavinėjimo poilsiautojams idėjos ar ieškosi kito darbo? 🙂
Turiu tris variantus… 😀
Ta prasme, kad galiu likt, galiu žuvį rūkyt, galiu ieškotis… 😀
Kol ne sezonas likčiau. Kaip ten bebūtų vistiek parduosi ir rūpesčių mažiau. Nebereikės rūpintis reklamomis ir panašiai. Jei neapsimokės visada galėsi išeiti.
Ir duok žinoti kai pradėsi žuvim prekiauti – užsuksiu kada apsipirkti 😀
Jei reik žuvies, tik duok žinot – beveik giminės turi fabrikėlį…
Žuvies nereik – užsuksiu biznį tavo palaikyt 😀
Karšta duona, šaltas alus, rūkyta žuvis!
Internete rūkas ir neina suprasti iš kurios čia pusės šūkauji. Adresą sakyk ar GPS koordinates 😀
Pagal IP pamėgink nustatyti… 😀
Sudarau manjako persekiotojo įvaizdį? o.O
Tas vabalas tamstos avatare, matosi, sulauks savo galo… 😀
nelabai žinau kuo ypatingas tas aktyvių pardavimų vadybininkas, bet, jei kaip minėjai antkainis yra keli šimtai procentų, ir žada mokėti komisinius nuo pardavimų… aš pabandyčiau. Šiuo metu gaunu fiksuotą atlyginimą, o komisiniai mane gundytų tik manau, kad mano vadovą nelabai.
Mane kaip tik labiau domina fiksuotas atlyginimas, nes komisiniai… Pasakysiu iš praktikos – niekada negausi realiai tiek, kiek uždirbsi, jei nekontroliuosi absoliučiai visų pardavimo aspektų: nuo kontakto užmezgimo iki paslaugos suteikimo ar produkto pardavimo.
Na, gal per kategoriškai pasakiau, bet paprastai būna, kad vadovai/darbdaviai apgaudinėja smarkiai pardavimų vadybininkus dėl tų komisinių. Sumokėt gal ir sumoka, bet ne visus, kiek reikia…
O aktyvių pardavimų vadybininkas yra praktiškai tas žmogus, kuris „užspamina“ skambučiais ir laiškais, brukdamas savo paslaugas ar produktas, jam rūpi tik sutarties sudarymas, atvažiuos pas tave ir dieną, ir nakčia, meluos, apgaudinės, padlaižiaus ir atsiduos, kad tik parduotų prekę ar paslaugą.
Tada aktyvių pardavimų vadybininkai yra tie, kurie įkyriai gaišina laiką. Nors jei skambini išimtinai tik suinteresuotiems asmenims, tada… beje tu teisus dėl tų ne visų išmokamų komisinių, dėl to ir sakau kad aš norėčiau tokios sistemos (kadangi kontroliuoju viską nuo užsakymo pradžios iki pabaigos, bei apskaičiuoju pelną) vadovas į veiklą visiškai nesikiša.
Na, kad skambinti išimtinai suinteresuotiems, reikia žinot, kas suinteresuoti, o kai tokių nėra, belieka tokiais padaryt… Bet šiaip rimtai – anie įkyrūs ir landūs tipai.
O dėl komisinių, kai pats viską kontroliuoji… Bandyk įsiūlyt šią mintį „vardan įmonės gerovės“ vadovui, jei dabar uždirbi daugiau nei pusantro į rankas… Dar bandyk įsiūlyt, kad komisinius skaičiuotų nuo apyvartos, o ne nuo pelno – paprastai nuo apyvartos būna didesni…
mėnesio apyvarta apie 1 mln. Ir šitas pokalbis jau nepraėjo. Tad…
Suprantu, kodėl nepraėjo… 😀
Nu nu. Pradžioj rašai kad įmonei neįdomūs nauji pardavimai.. po to dėstai kad iš kailio nėreis kad jų būtų.
Į klausimą kiek tavo as mėnuo vertas… manyčiau kokius 400-800 Lt. Max. Ne dėl to kad darbo jokio naudingo neveikei.. o dėl to kad kėlei bangas ir trukdei žmonėms dirbti.
Smegenys neveikia, tai bent dabar nelabai supratau komentaro… Sarkazmas?
Jokio sarkazmo. Paprasčiausiai susidariau nuomone, kad tu kontoroj darei tai kas tau į galva šovė.. o ne tai ką reikia (ko norėjo/tikėjosi darbdavys).
Naujas kraujas dažnoj kontoroj yra gerai.. bet persistengt neverta. Dažniausiai.
Va dėl to „ko norėjo/tikėjosi darbdavys) ir yra kabliukas – tokių konkrečių lūkesčių ar įsivaizdavimo apie mano darbą nebuvo. Tiesiog priėmė žmogų, nes kažkas pasakė, kad reikia žmogaus, bet nepaaiškino, ką tas žmogus darytų…
Taigi, įsidarbinau su pasakymu – „mums reikia žmogaus“ – ir kitu pasakymu „reikia, kad dirbtų ir darytų naudą“. Dar buvo identifikuota problema – „nebeauga apyvarta, tad reiktų ją auginti“.
O dėl to darymo „kas šovė man į galvą“ – tai tikrai taip. Dariau tai, ką maniau, jog reikia ir naudinga padaryti. Juk „niekam neįdomūs žmonės su pasiteisinimais, o reikia žmonių su rezultatais“. (Pastaroji citata iš kitos, bet panašios operos.) O ką dar reikia daryti, kai niekas (nei aš, nei darbdavys) neįsivaizduoja, ką reikia daryti?
Beje, nuo kada asmeninė iniciatyva yra blogis kompanijoje? Ypač, kai papildomų kaštų praktiškai nėra?..
Čia tas retas atvejis kai esu linkęs sutikti su Daliumi. Tik aš ne toks stačiokas 😀
O kur čia stačiokiškumas, kai teisingai įvardijama problema? Na, gal trūksta tik tikslesnės diagnozės…
[…] bet naujame darbe jau triūsiu „cielus“ du mėnesius! Apie pirmą mėnesiuką jau rašiau, tad reikia aptarti bent antrąjį, nes neaišku, ar apie trečiąjį benorėsiu rašyt arba bus, […]