Apie nesėkmes, konkurenciją, tinklaraštį, reklamą ir etiką arba tai, kad šis ilgas pavadinimas prašosi to, kad būtų perskaitytas ir pakomentuota kažkas po šiuo trumpu įrašu!

Pirmadienis – bloga diena! Ne, ne todėl, kad pirmadienis, ji bloga. Galbūt reiktų sakyt, kad bloga diena ne pirmadienis, o ši, konkreti diena – 2011 m. kovo mėn. 07 d. – nebuvo tokia gera, kokia galėjo būti ir jos apibūdinimui labiau tinka priešingas gerumui terminas.

Jei kas paklaustų, tai pasakysiu, kad kalbu apie darbą – nesisekė šiandien viskas: nesusidomėję klientai, prailginti konkursų terminai, eilinį kartą pasibaigusiuose viešuosiuose konkursuose užimta garbinga antroji vieta, neatvykę klientai, tušti skambučiai ir t.t. Viskas, ką dariau, nesisekė! (Net ir prisijungimą prie serveriai.lt sugebėjau užblokuoti…)

Kita vertus pavyko visgi vienas dalykas – „prazondavau“ konkurentus… Aršūs jie ir nuo šiol žaisime jų žaidimą – dempinguosime kainas. Tik darysime vieną dalyką skirtingai – neapgaudinėsime klientų…

Šalia to, laukia ir reklaminė kampanija, akcijos, pranešimai regioninei-vietinei spaudai ir netgi galbūt įrašai šiame tinklaraštyje, atskleidžiantys, kaip veikiam mes ir ką daro konkurentai…

Tiesiog kažkas pagalvojo, kad aš esu pakankamai žinomas tinklaraštininkas ir galėčiau bent jau savo tinklarašio pagalba „apšviesti“ žmones internetuose dėl mūsų įmonės teikiamų paslaugų kokybės ir kainos santykio, vykdoma politika ir t.t, lyginant su konkurentų pasiūlymais… Taip, turėčiau parašyti „kokie mes geri, o va anie – blogi“.

Va šioje vietoje man sukyla kognityvinis disonansas, nes niekada nenorėjau naudoti savo tinklaraščio tokiais „užsakytos reklamos“ tikslais… Kalbant bendriau – aš esu prieš reklamą savo namuose!

Kita vertus, blogio ir gėrio santykis, kurį perteikčiau „reklaminiuose“ įrašuose būtų ne dėl to, kad aš netikėčiau, jog mes esame geriečiai, o jie blogiečiai…

Pvz., mes esam „brangininkai“, nes stengiamės nedaryti „falšyfkių“, o konkurentai jas daro. Ateina žmogus pas mumis ir stebisi, kodėl taip brangu… Mes paaiškinam, ką padarom, kiek kainuoja, jis sako, kad pas konkurentus pigiau… Maloniai patariame eiti pas konkurentus, jei norės sugrįžti ir palaukiame savaitėlę-dvi, kol jis grįžta koneveikdamas konkurentų darbą… Neilgai dirbu šiame darbe, bet teko ne kartą matyti šią situaciją…

Vis dėlto, kažkaip žurnalistinė etika (nors ir nesu žurnalistas, bet rašau viešai ir tai įpareigoja laikytis tam tikro rašymo standarto (kuris, žinoma, keiksmažodžių (ne)vartojime bent jau mano atveju neatsispindi)) neleidžia suplakti viešojo intereso (tiesos rašymo apie situaciją) su privačiu (galima nauda savo darbovietei)…

Vat ir visa dilema…

P.S. Tikrai dar nežinau, ar tikrai rašysiu savo tinklaraštyje konkrečiosios konkretikos plotmėje – reikia pamąstyti ir apsvarstyti visus už ir prieš…

Tagged , , , , , , ,

14 thoughts on “Apie nesėkmes, konkurenciją, tinklaraštį, reklamą ir etiką arba tai, kad šis ilgas pavadinimas prašosi to, kad būtų perskaitytas ir pakomentuota kažkas po šiuo trumpu įrašu!

  1. scania parašė:

    Te įmonė kuria blogą, ir ten giriasi, o tu jau kaip lojalus darbuotojas pareklamuok jų tinklaraštį.
    Jei jau įmonė giriasi sąžine – tai čia kaip toks sąžiningas sprendimas.

    • Mantas parašė:

      Iš tikro buvo mintyse toks sprendimas, tik labai… labai tingisi man kurti dar vieną tinklaraštį. Alga nuo nuo to nepadidės… Kita vertus, dabar mąstau, kad „brudo“ į tinklaraščius nešti gal ir nereikės – galbūt bus galima viską padaryti kiek kitu būdu, tiesiog parašant į naujienų portalus, pvz., sukčiavimą demaskuojančius straipsnius… Ale panašiai kaip esenukai save papiarino beribu „skandalo“ akivaizdoje…

      • praeivis parašė:

        Jeigu svetainė yra, tai nereikia blogo kurti – užteks ir skyriaus kur parašysi kelis straipsnius kas ir kaip. Kam visas blogas jeigu bus tik keli įrašai?

      • Mantas parašė:

        Na, visa svetainė – tai statinis .html failiukas, o aš vis nerandu laiko prie kažko rimtesnio pasėdėt, juolab tuo maniškiai iki šiol nelabai suinteresuoti… „Ne išvaizda žmogų puošia, o darbas…“

      • Dalius parašė:

        Žmogų labiausiai puošia „stogas“ (kitaip žinomas kaip pažintys). Dar žmogu puošia geras kostiumas, batai ir laikrodis.

        O darbas.. darbas kvailį myli. (Netaikau asmeniškai. Šiaip, liaudies išmintis)

      • Mantas parašė:

        Ir labai taikli… 😉

      • praeivis parašė:

        Na tai sukurk dar vieną html failą ir ten patalpink keletą straipsnių. Jeigu sužaisi protingai tai ir paieškoje pakilsi. Kiek žinau tas keiksmažodis h1 vis dar veikia 😉

      • Mantas parašė:

        Žinau, bet patikėk, kaip tingiu… 🙁 Na, gal prisiversiu… Nors ir yra kitas žmogus, kuris teoriškai už tai turėtų būti atsakingas… Ta prasme, kad už puslapį.

  2. Dalius parašė:

    Įrašiukas apie tai, kokie jie visi blogi o mes geri ?

    Čia apie tą pačią kontorą, kuri turi maržas su keturiais nuliais ?

    Nežinau darbo specifikos.. bet paslaugų sferoje „chaltūros“ ir sąžiningai atlikto darbo savikaina dažnai skiriasi neženkliai, o vartotojo lūkesčiai dažnai proporcingi kainai.

    • Mantas parašė:

      Įrašiukas ne apie tai, kokie anie blogi, o mes geri, bet apie tai, kad tokio pobūdžio įrašiukų gali pas mane atsirasti.
      Ir ne, čia ta, kurios kainodara „iš lempos“, bet ne tos, kur ant lubų, o tos, kur gatvės žibinte įsukta… Bent jei teisingai suprantu klausimą ir atsekų, ką pats esu prirašęs…

      O dėl „chaltūros“, lūkesčių ir kainos… Turėjau aš nešiojamąjį kompiuterį hp dv6000 serijos. Gerų pusantrų metų „atveikė“ ir ištiko eilinė šių kompiuterių bėda – „vaizduškė“… Nunešiau paremontuot į dvi vietas. Pirmoje man pasakė kainą 300 LTL, išėjau ir kitoje sumokėjau 30 LTL už gedimo pašalinimą. Buvau laimingas, kol rašant straipsnį vėl kompas „nesmigo“… Vėl nešiau pas brangininkus (arčiau namų) ir jie man sako, kad ta pati problema, o aš ir teiraujuos „kame kampas“. Na, man paaiškino… Kai vieni tiesiog kažką ten palituoja, o kiti keičia motininę, gaunasi kainų skirtumas… Kai pirmus už mėnesio ar dviejų dažniausiai prakeiksi, tai antri dar savo pataisytam kompiuteriui garantiją suteikia 3 mėnesius… Mano lūkesčiai – veikiantis kompiuteris, bet neišmanydamas niuansų ir vertindamas kainą aš išleidau 30 litų daugiau.

      Esu kažkodėl įsitikinęs, kad scania panašia tematika turėtų daugiau papasakoti…

      • Dalius parašė:

        Juokingiausia kad panaši situacijas buvo pas mus su laptopu. Irgi HP, tik modelio jau nebepamenu. „oficialūs“ taisytojai „užgiedojo“ netoli 1000 lt, „shrotininkai“ sutaisė už 60Lt. Po to veikė dar daugiau nei metus.. kol buvo paleistas į atsargą dėl senatvės.

        Panašių istorijų ir daugiau galiu papasakot.

        Bet aš ne apie tai: paprasčiusiai norėjau pasakyti,kad, pavyzdžiui, tos pačios veržlės priveržimo savikaina visuose servisuose panaši, o realiai kaina skiriasi kartais.

      • Mantas parašė:

        Taip, tas tai tikrai taip, bet būna, kad kiti vardan to, kad išstumtų konkurentus yra pasiryžę plikai-nuogai išsirengti… Būdami mažesni, kai nereikia išlaikyti didesnio biuro, mažoj rinkoj tikisi, kad kaina, kuri už jų savikainą mažesnė, privers mus arba skursti sumažinus kainas ir bankrutuoti arba palikus kainas, prarasti žymią rinkos dalį…Tame slypi ir šiokia tokia ironija… Mūsų savikaina tai mažesnė (kai tiekėjai tie patys, o mes su jais dirbame seniai ir palaikome puikius santykius, tai šitą žinome), nes mes paprasčiausiai didesni, užimame didelę vietinės rinkos dalį ir garantuojame savo darbų kokybę, įsipareigodami išspręsti ne tik atsikartojančias, bet ir kitas problemas garantiniu laikotarpiu… Realiai mes galim sau leisti prabangą konkuruoti nedaug uždirbdami…

      • Dalius parašė:

        Sutinku, mažiams dempinguoti kainas yra mažiausiai kvaila (nebent jie turi laisvų pinigų, skirtų „praskalavimui“).

        Kitavertus, mažos kontoros yra žymiai lankstesnės, ir jų pridėtinės išlaidos gali būti ženkliai mažesnės nei didelių. Čia pas juos lankstumo yra gerokai daugiau.

        Beje, musu kontoroj viena konkursą laimėjo firmelė su kainomis…. gal 30% mažesnėmis nei konkurentų… ir nesugebėjo parduoti nei vienos prekės…

      • scania parašė:

        Panašia tematika negaliu nieko pasakyti 😀
        Tiksliau, negaliu visko pasakyti 😀
        O dar tiksliau – kiekvienas remontas yra individualus. Nėra jokio recepto „taip geriau“.
        Yra atvejų, kai tik originalios (t.y. brangios) detalės tinka. Yra – kai pilnai užtenka sveriamų (taip vadina tipo kinietiškas, tarsi jas pardavinėja pagal svorį – tona trylika centų). Yra atvejų, kai nė kinietiškos nereikia – galima kuo patikimiausiu būdu prikolchozinti kokią чудо юдо рыба кит – ir tai kainuos tik sugaištą laiką ir tam tikrą metalo laužo kiekį 😀
        O kartais užtenka tiesiog išmesti sugedusią sistemą.
        Tarkim – už 30 litų remontas nepasiteisino; betgi už 300 gavai tokią pat plokštę, kuri ir sugedo? Tai ir ji suges? Ir vėl trys šimtukai?
        Technika – ir fūros, ir kompai – yra kompromisų pelkė. Nėra ten jokio tvirto pagrindo.
        Ir todėl, ko gero, kirviu statyta bažnytėlė stovi antras šimtmetis, ir prastovės dar tiek laiko, kol dabartinių technologijų statiniai sugrius ;_)

Comments are closed.

Popo.lt tinklaraščiai. Hosting powered by   serverių hostingas - Hostex
Eiti prie įrankių juostos