Ne taip jau seniai kažkur dingęs žinomas tinklaraštininkas praeivis aprašė L&M naujieną – „Silver Link“. Na, tikrai šlykščios cigaretės!!!
Šiandien (tiksliau, vakar vakare) į mano rankas papuolė kita L&M naujiena – „U-SPIN“:
L&M U-SPIN
Įdomios cigaretės ir patraukė mano dėmesį savo juodu pakeliu. Juoda, kuri paprastai reiškia mirtį, yra pati geriausia spalva cigaretėms… O dar tie šaukiantys oranžinės spalvos užrašai ant pakelio! Mmm…
Kaina, žinoma, aukštoka – 8,10 Lt! Kita vertus, už gerą daiktą sumokėti daugiau nėra prabanga… Tik ar tikrai tas daiktas toks jau geras?..
Esminis šių cigarečių bruožas – deklaruojama, kad jų skonio intensyvumą gali reguliuoti pats rūkorius, sukiodamas filtrą. Pasukiojau, bet realiai jokio skirtumo tarp min ir max pozicijų nepastebėjau – matyt nesu gurmanas ir skonio receptoriai jau atrofavęsi nuo ilgalaikio rūkimo.
Nei skonis, nei kvapas šių cigarečių nėra kažin koks ypatingas – rūkosi kaip popierius ir nepalieka mėšlo prieskonio gerklėje parūkius. Turint omeny, kad tai gana stiprios cigaretės (Dervų – 7 mg, Nikotino – 0,6 mg, Anglies monoksido – 10 mg), galima tikėtis, jog tai bus aštrokas nuodas… Deja, teks nusivilti…
Pats šių cigarečių gerumas, už ką verta mokėti tokią kainą – kol kas, kol tai vis dar naujiena, gali rodyti jas aplinkiniams, kurie stebėsis matydami, kaip inovacijos veržiasi į rūkymą. Šiandien tikrai apturėjau smagių pasikalbėjimų sukiojimo ir reguliavimo temomis. Nors man pasirodė, kad tas reguliavimas yra veikiau žaidimas, nei kažkokią įtaką skonio intensyvumui darantis veiksmas.
Berūkydamas sumąsčiau, kad jei tas reguliavimas veiktų, galbūt teoriškai tai galėtų būti priemonė, padedanti mesti rūkyti – kas dieną rūkai vis mažesnės padalos ribose, kol pasieki minimumą ir meti. Norėtųsi tokių cigarečių…
Kita teorija apie šios inovacijos priežastį kilo prisiminus, kad užsieniuose judama link cigarečių pakelių suvienodinimo. Gali būti, kad skonio intensyvumo reguliavimas yra pasiruošimas tam momentui, kai nebeliks raudonų, mėlynų ir šviesių pakelių…
Niekur aš nedingęs, gal tik neaktyvus 😛
Beje aš pradėjau rūkyti slim cigaretes. Čia tokios moteriškos plonos ir ilgos – net jeigu šlapios ir padarytos iš mėšlo vis tiek rūkosi kažkaip skaniau 😀
Šiaip rūkiau ir aš slimus kurį laiką, kai su pinigais striuka buvo – kontrabandines, už kurias nieko mokėt nereikėjo, nes už dyką gaudavau… 😛 Labiausiai patiko obuolinės, bet vis persikines, ar kokias ten gaudavau… 😀
P.S. Džiugu, kad nedingęs, o mat aš čia kažkurią dieną pagalvojau, o jei kas anonimui blogo nutiktų, neduok Dieve… Tai niekas nesužinotų, gal net nepasigestų… Tik gal kas nors lyg tarp kitko, rašydamas apie rūkymą, prisimintų, tikėdamasis, kad balsas tyruose atsilieps ir nebereiks nerimauti, kur dingo praeivis… 😛
Jeigu man kas nutiktu, tai blogas išgyventu dar kiek ilgiau nei metus. Tada baigtusi domeno galiojimo laikas ir jis dingtu 🙂
O aš tai rūkau ne kontrabandines – kažkaip niekas iš pažystamų nepažysta kontrabandistų 🙁
Geras, cigarečių testas. Įdomiausia, kad jame autorius iš pradžių su tokiu pasimėgavimu rašo apie cigaretes, o galiausia prisipažįsta, kad būtų gerai mesti 🙂 Beje, būtent mažinant dozę mesti sunkiausia. Atvirkščiai, taip tik dar labiau rūkyti norisi, o mesti vis sunkiau. Nemėgstu niekam nieko brukti, bet vis dėl to rekomenduoju paskaityti garsiąją Alien Karr knygą. Kol kas jo metodas mesti rūkyti man atrodo efektyviausias. Sėkmės!
Skaičiau kartą vardan įdomumo. Skaičiau antrą, nes žmona sakė, kad antrą kartą skaitant padės. Skaičiau ir trečią kartą, nes norėjau, kad padėtų, bet… NLP nėra veiksmingas, kai suvoki, ko siekiama… Nesakau, kad Alien Karr knyga nepadeda – ji padeda tiems, kurie nori mesti ir per daug negalvoja. O man… man tiesiog reikia atostogų kokio mėnesiuko be streso, įtampos ir aš be jokios saviįtaigos gebėčiau mesti. 😉
Galbūt. Tiesa, čia taip pat gali būti spąstai. Metus rūkyti per atostogas, po to tai įtampai ir stresui grįžus, lengva grįžti prie įpročio. Na nebent per tą laiką jau tikrai supranti, kad rūkymas neturi jokių privalumų.