Aš myliu bankus ir darbdavius! Visus ir alei vieno!!! Myliu tokia tyra ir nuoširdžia meile, kuri tiesiog įprasmina mano egzistenciją. O viskas buvo taip…
Susirado mano žmonikė naują darbelį. Susirado šiaip, kad būtų nesunkus, arti namų ir turėtų nemažai laisvo laiko papildomiems gyvenimo projektams plėtoti. Na, praktiškai įsidarbino „Maxima“ kasininke, bet ne „Maxima“ ir ne kasininke – tai niekaip nesusiję su šio įrašo mintimi, tad nerašysiu šį kartą.
Taigi, atėjo laikas darbdaviui išmokėti atlyginimą… Reikia banko duomenų, kad būtų galima pervesti tai, kas priklauso. Na, puiku – štai jums sąskaitėlės numeris. Deja, netinka – bankas ne tas…
Pasirodo, darbdavys yra sudaręs kažkokią „šūstrą“ sutartį su „Swedbank“, kuri neleidžia jam pervesti atlyginimų ne į šį banką. Na, bent taip pasakė darbdavys…
Lyg ir nenorėčiau tuo tikėti, nes kažkaip nuojauta kužda, jog mūsų teisinėje valstybėje negali egzistuoti priverstinis darbuotojų „apiforminimas“ ant to banko, kurio jis nenori, jei naudojasi visai kito banko paslaugomis ir gauna tenais „bonusus“… O ir techniškai, nemanau, jog didelė problema pervesti į vieno banko sąskaitą ar kito. („Swedbank“ tuo net džiaugtis turėtų – juk uždirbtų už pavedimą kažkokią ten menką sumą, bet kas mėnesį ir nereiktų dirbti, saugant pinigėlius…)
Prisimenu, buvo laikai, kai darbdaviai keisdavo bankus lyg kojines vasarą, nes vis gaudavo vis iš kito banko kokias tai „geresnes“ sąlygas. Atsimenu, kad tada tiek šantažu, tiek kitomis priemonėmis versdavo darbuotojus atsidaryti sąskaitą visokiose „Nordea“, „DnB“ ar kitur…
Kita vertus, paskutinį kartą apie tokį dalyką girdėjau… ėėė.. prieš kažkiek tai metų! Nemanau, kad yra teisėta (o jei ir teisėta, tai nėra tikrai teisinga) versti kažką naudotis paslaugomis, kurių anas nenori, nereikalauja ir pan. Nesvarbu, kad darbdaviui gal ir yra kokia tais premija…
Taigi, žmona pareikalavo, kad jai sumokėtų grynais… Totalus išsi…kalinėjimas! Na, nenori ana dar vienos banko sąskaitos, dar vienos kortelės ir dar papildomų kasmetinių mokesčių už aptarnavimą. O kas norėtų?..
Deja, grynais niekas nenori mokėti – reikia direktoriaus įsakymo, išsiimti pinigus iš banko ir t.t. ir pan. Koks dar gali būti išmokėjimas grynais, jei va net ir valdžios vyrai buvo sumąstę uždrausti grynus pinigus?..
Na, nusibodo mano žmonikei aiškintis, kodėl ji nenori atsidaryti naujos banko sąskaitos, kodėl nori arba pavedimu į SAVO banką, arba grynais, tad nusprendė nueiti į „Swedbank“ ir atsidaryti sąskaitėlę. Silpnas žmogus, pasidavė spaudimui…
Banke anos laukė staigmena – pasirodo, turi ji čia sąskaitą, kurioje susikaupusi skola už aptarnavimą. Nustebo žmonike, nes vat šio banko paslaugomis jinai nesinaudoja nuo… kokių 2003 metų! Turėjo sąskaitą, po to uždarė, nes universitetas „privertė“ rinktis SEB stipendijos mokėjimui.
Taigi, susikaupė skola už sąskaitos aptarnavimą. Sąskaitos, kuria nebuvo naudojamasi kokius 8 metelius. Sąskaitos, kuri turėjo būti uždaryta.
Žmonikei, buvo pasiūlyta susimokėti skolą arba rašyti prašymą „pakelti archyvus“, kad būtų atrastas prieš kiekos metelių rašytas anos prašymas panaikinti sąskaitą banke. Na, juk „gali būti, kad darbuotojas kažko nepadarė, todėl sąskaita nebuvo uždaryta“. Verdiktas, parašius prašymą, turėtų paaiškėti per pusę metų, tad… „Išsi… (na, tikrai, kad atsiprašant) …pisinėjimas“ ir ne kitaip.
Tikrai bankas negali uždrausti pervesti pinigų kur įmonė užsigeis. Tiesiog matomai į Sweedbank nieko nekainuoja, o į kitus bankus reikės susimokėti kelis litus. Tai įmonė ir bando sutaupyti tuos kelis litus už pervedimą. Keista firma tikrai 😀
Aš įtariu, kad ia tiesiog buhalterės išmislas, nes gali būti, jog į kitą banką reikia papildomai suvesti kažką… 😀
Manau klysti. Pries gerus metus pažystamu konotra buvo su vienu bankeliu sudarius sutarti.. kuri numatė ne tik kredito įmonei suteikimą, bet ir įmonės įsipareigojimą atlyginimus darbuotojams pervesti į tą banką. (tiesa, tai nebuvo Swed’as bet principas identiškas)
Beje, kažkada viena ausim girdejau, kad bankelis negali imti didesnio sąskaitos aptarnavimo mokesčionei yra sąskaitos likutis.. bet nesu tikras ar tai tiesa ar gandai.
Šiaip, „Swedbank“, kai dar naudojausi, buvo situacija, kad sąskaitoj pasidarė apie -20 Lt. Dabar dar turiu sąskaitą, bet netikrinu, tai ir gali būti minusas… Reikės pažiūrėt…
O kas dėl sutarčių, tai žmona šiandien konsultavosi, tai, pasirodo, tikrai, kad gali būti tokia sutartis. Įdomu, ar tai nepažeidžia kokių nors vartotojo teisių?..
Tikrai ne tiesa, nes irgi yra tekę įkristi į minusą su aptarnavimu.
Aš irgi buvau susidūrusi su tuo, kad įmonei paėmus kreditą kitame banke, visi darbuotojai buvo verčiami rinktis jį, nes darbovietė taip įsipareigojo bankui. Taigi, auksinė taisyklė, kad bankas niekada savęs nenusiskriaus, puikiai pasirvirtina.
Na aš galiu pasakyti, kad įmonė įsipareigodama pervesti darbuotojų atlyginimą į kažkurio konkretaus banko sąskaitas, gauna geresnius įkainius pavedimams. Todėl jei įmonėje daroma daug pavedimų, tuomet per mėnesį gali susidaryti šimtai ar net 1000 Lt sutaupytų lėšų. Įmonei naudinga, todėl ir prašo žmonių. Mokėjimas grynaisiais išvis yra galvos skausmas, kurį įsivaizduoti nesusidūrus su buhalterija yra sunkoka.
Be abejo niekas nedraudžia įmonei atsidaryti banko sąskaitos dar vienam didžiajam banke (kas kainuos gal 50Lt per metus) ir duoti bent kažkokią alternatyvą darbuotojams.
O šiaip, jei atvirai, tai apie kokius dar banko bonusus privačiam klientui mes kalbame? Man neteko girdėti, kad bankas duoda bonusus, galbūt tik mažiau/subtiliau dulkina. Aš kaip privatus asmuo įsitikinau, kad yra praktiškai nenaudinga naudotis ne didžiausio banko paslaugomis. Jau vien dėl to, kad didžiausiam vidiniai pavedimai įskaitomi per kelias minutes, Internetinės sistema moderniausia ir dauguma žmonių ten turi sąskaitas.
Bankai kaip „bonusus“ siūlo kreditines korteles nemokamai, kartais padaro kokių nors akcijų, pvz., vienas bankas nešiojamus kompiuterius dalino (atrodo, loterija buvo), paskui pratęsimai ir metiniai aptarnavimo mokesčiai, atrodo, mažesni… Taigi, šiokių tokių „bonusų“ visgi esti, bet aš jais nesinaudoju, kai atlyginimas man mokamas grynais…