(ne)Grafomano užrašai…

1. Robotas negali padaryti žalos žmogui.
2. Robotas privalo paklusti žmogaus nurodymams, jei jie nesikerta su pirmuoju dėsniu.
3. Robotas privalo ginti savo egzistavimą, jei tai nesikerta su pirmaisiais dviem dėsniais.

Isaac Asimov (1942)

Turbūt ne vien mokslinės fantastikos mylėtojams žinomas šis robotų moralės kodeksas – daugelis tikrai yra jį kažkur girdėję. Galbūt net per kokias politologijos pamokas mokykloje ar paskaitas universitete. Girdėję, kai kalbama apie valstybės funkcijas (kurti teisinę visuomenės infrastruktūrą, palaikyti teisėtumą ir tvarką, ginti nacionalinę teritoriją nuo išorės agresijos ir įtvirtinti tam tikras tradicines moralės normas ir t.t.), kurias, iš esmės, galima paversti į jau paminėtą robotų moralės kodeksą:

1. Valstybė negali padaryti žalos savo piliečiui. Ana privalo rūpintis jo gerove, saugoti jo teises ir t.t.
2. Valstybė privalo paklusti piliečių nurodymams, jei jie nesikerta su pirmuoju dėsniu. Tie nurodymai, tai kryptis, kuri valstybei suteikiama, kaskart išrenkant naują valdžią, kuri turėtų atstovauti piliečių interesus.
3. Valstybė privalo ginti savo egzistavimą, jei tai nesikerta su pirmaisiais dviem dėsniais.

Nacionalinis saugumas ir kiti blėniai – visa tai svarbu, bet tik tada, kai yra patenkinami piliečių interesai. Galime dabar prisiminti apie AE statybas, konfliktus su dujų tiekėju ir t.t. Lietuvoje, kai energetinio saugumo klausimas keliamas aukščiau už eilinių piliečių poreikių tenkinimą, stengiantis užtikrinti jiems mažiausią įmanomą kainą. Visa tai puikiausiai iliustruoja konfliktą, kylantį pačiuose elgsenos principuose.

Mokslinės fantastikos mylėtojai veikiausiai supranta, kokį konfliktą turiu omenyje – taip vadinamą, robotų proletariato revoliuciją prieš žmoniją. Šią revoliuciją įgalina patys principai, kai norint nepakenkti ir padėti žmogui, reikia tiesiog padaryti taip, kad žmonės nebekenktų vieni kitiems, o tai pasiekiama per pasirūpinimą savimi ir visapusišką kontrolę bei valdžią žmonėms.

Taip, robotai sukyla prieš žmones, kai dirbtinis intelektas turi visus valdžios svertus. T.y., gali ir mato prasmę „padėti žmonijai“. Tas pats yra ir su valstybe bei jos kontrole, „primetamais“ įstatymais, kurie, vertinant pagal pirminę seką, kad pirmiausia privalu laikytis pirmos, po to antros ir galiausiai tik tada trečios taisyklės, neatitinka valstybės tarnavimo piliečiui principo.