Kartą vienas mano tinklaraščio skaitytojas pasakė mintį, kad dabar gyvename daug geriau, nei gyveno mūsų proseneliai… Taip, jei vertinsim išaugusį gyvenimo tempą, galimybes pamatyti, sužinoti, bendrauti – tada tikrai mes galime daugiau. Tik tai nereiškia, kad gyvename geriau…
Vienas iš gerovę atspindinčių veiksnių – gebėjimas užauginti ir „išleisti į platųjį pasaulį“ savo vaikus. Kaip žinia, mūsų proseneliai „vaikiavosi“ kur kas labiau nei „dabartistai“. Mirtingumas gal ir buvo didesnis nei dabartinis, bet, kai moteris prigimdydavo kelioliką palikuonių savo vyrui, iš kurių tikrai išgyvendavo daugiau nei pusė…
Jaučiu, gali dabar „iššokti“ koks nesusipratėlis ir pasakyti, kad varginguose kraštuose dabar gimstamumas didesnis… Nesusipratėlis todėl, kad svarbu be tik gimdyti, bet ir užauginti, sukaupti šiokį tokį kraitį, išleisti mokytis ir t.t.
Be to, mūsų senoliai nematė, nežinojo, aniems nereikėjo to, ko reikia dabar mums – žinių ekonomikos vaikams. Nebuvo „iPhone’o“, jo ir nereikėjo, nebuvo „Crocs’ų“, jų irgi nereikėjo ir t.t. Kas gyvena geriau: turintis viską, ko reikia, ar norintis visko, ko nereikia?..
Tačiau šis įrašas ne apie tai, kas gyvena geriau. Šis įrašas apie daiktų prigimtį ir ekologiją. (Žinoma, mūsų protėviai gyveno daug ekologiškesnėje aplinkoje – tai dar vienas privalumas, vertinant iš dabartinės perspektyvos.)
Taigi, žmona man pareiškė, kad reikalinga nauja keptuvė. „Kodėl?“ – nusistebėjau, nes ne taip seniai nepigiai nupirkau jai turimą.
O priežastis paprasta – nieko kept nebegalima, viskas prisvyla. „Tefloninę keptuvę reikia keisti kas 3 metus“ – pareiškė žmona.
Atsimenu, pas tėvą buvo keptuvė. (Ir dabar yra! Tik sode, nes nebetinka prie interjero namuose…) Tą keptuvę naudojo dar jo tėvas, mano senelis… Špižius… Nesvyla… Va čia tai daiktas, kuris naudojamas ilgiau, nei gyvenu ant šio margojo pasaulio!
Dar sode stovi senutėlis elektros energijos siurblys 0 „Saratov“ šaldytuvas… Puikiausiai veikia, nors už mane ir dvigubai vyresnis! O sakoma, kad šaldytuvas dabar atitarnauja per penkerius metus…
Lygintuvai, dulkių siurbliai, įrankiai… Net susisuka galva, kai pradedi mąstyti apie kasdienės apyvokos daiktų ilgaamžiškumą. Dabar ir anksčiau… Taip, modernėjame, bet tikrai ne tobulėjame.
Žinoma, mūsų ekonomikai ilgaamžiškumas pražūtingas. Jei pagamintų dabar keptuvę, kurią ir mūsų anūkai galėtų naudoti, tai tokių keptuvių nebegreit reikėtų. Užsidarytų fabrikas, žmonės liktų be darbo…
O darbo vietų reikia, nes žmonių šiaip jau pasaulyje daugėja. Nebūtų darbo, kiltų neramumai… Uždaras ratas:darbas, pinigai, prekės, darbas, pinigai, prekės… O kur dingo ekologija?..
Įdomi vieta kaip tik šalia tavo minčių – kartais pagalvoju, O KODĖL tikime, kad dabar geriau? Tipo, fotografuojantis telefonas su GPS padaro mane protingesnį už senelį?! 😀 O TV – laimingesnį?! Na, pavyzdžiui dušas ten, vonia ir tualetas viduje kur kas geriau nei lauko būdelė, pagal šį parametrą tikrai gyvename geriau 😀 O visa kita? Mes net valgom ne geriau, nei seniau! 😀
Kas nuo vaikystės kala galvon, kad jau mes tai geriau gyvenam nei seneliai?
Ir, mlia, kam tai naudinga?! 😉
🙂 „Išleisti mokytis“ dabar yra žymiai paprasčiau nei buvo prieš 100 ar 200 metų. Ypač į pradinį/vidurinį mokslą. Aukštajį irgi. Ankščiau kad išleist vieną vaiką mokytis.. dirbdavo visa šeima. Koki 10-15 žmonių. Ir į aukštąjį mokslą išeidavo vienetai. Dabar dažnai užtenka 2 dirbančių (tėvų) kad išleistų vaiką mokytis.
Tiesa, situacija su vaikais nuo to laiko gerokai pasikeitė. Pries 100-200 metų vaikai buvo socialinės garantijos forma. Dabar vaikai – prabangos „prekė“.
Jei taip idealizoji praeitį.. itariu kelis metus pataupęs gali sau leisti nusipirkti kokius 5-15 Ha žemės, 30 kvadratų namuką, arkliuką ir plūgą. Įdomu kiek ištemtum be vandentiekio, elektros, kanalizacijos, dirbdamas po 16h į para vasara ir po 8-10 žiema.
O dėl daigtų.. sutinku. „lifecycle“ jų padarytas trumpas. Bet tai pagrinde vartotojų įpročop pasekmė: visi viską nori pirkti pigiai. Beje, ir dabar gali įsigyti špyžinę keptuvę (ir puodą) ir dažnai už panašius pinigus kaip gerą tefloną. Dar yra nerūdyjantis plienas.
O šaldytuvą siūlyčiau greituoju būdu keisti į ką nors A+ klasės. Atsipirks per kokius 5 metus (max) vien iš elektros sutaupymo.
Pirmiausia, nereikėtų „mokymosi“ sutapatinti su universitetu, nes daug svarbesnis – gyvenimo universitetas ir vaikai… vaikai dažnai vykdavo mokytis pameistriais amato…
O dėl darbo valandų, tai, ponulis, jei dirbate, irgi, įtariu ne mažiau, turint omeny dabartinę darbo specifiką, kai pasėdėjimas prie kompiuterio yra laikomas darbu. Yra sakoma, kad senoliams darbas buvo įskiepytas, nes daugiau nelabai ir buvo, ką daryt…. tik va, vaikai iš universiteto grįžę ne visada prie darbo skubėdavo… knygutę pakaitydavo.
Na aš galiu darbu vadinti ir tv žiūrėjimą ar laikraščių skaitymą 🙂 Nors už tai babkių tiesiogiai ir nemoka.. bet žinoti turi kas daros.
bet kokiu atveju esu įsitikinęs, kad dabar vidutiniam žmogui gyvenimas lengvesnis, turiningesnis, saugesnis, ilgesnis ir smagesnis nei buvo 100+ metų atgal.
Bent jau mūsų regione.
O dar prieš keletą metų šią teoriją būtų lengvai sugriovęs pokalbis su tipišku senoliu: „Kompiuteris, telefonas – mūsų laikais to nebuvo ir nereikėjo.“ O be to, su kuo senesniu žmogum pasikalbėsi, tai… „prie Brazausko buvo geriau, prie Šleževičiaus buvo geriau, prie sovietų buvo geriau, prie Smetonos buvo geriau, prie caro buvo geriau ir t.t.“ O „lengvesnis, turiningesnis, saugesnis, ilgesnis ir smagesnis“ nebūtinai reiškia „geresnis“. O ir dėl „lengvesnio, turiningesnio, saugesnio bei smagesnio“ galima būtų padiskutuot, nors tai ir bergždžias reikalas…
Pas mūsų senolius labai skirtingi smetoninių laikų atsiminimai..
Bet iš tikro tikrai geras momentas – būta juk tokių, kuriems prie Smetonos buvo kone rojus, paskui sovietai „išbuožino“… Būta tokių, kurie vargo prie sovietų, bet puikiai gyveno prie ruso… Galima daryti prielaidą, kad keičiantis laikams, paskirų individų gyvenimo kokybė keičiasi skirtingai… tad kalbėti apie geresnius ar blogesnius laikus yra paprasčiausiai beprasmiška.