(ne)Grafomano užrašai…

Anokia čia paslaptis tiems, kurie seka mano tinklaraštį, kad persikrausčiau gyventi į provinciją iš tokio „didmiesčio“ kaip Kaunas. Kita vertus, anokia čia provincija – Palanga… Tai miestas, kuriame turbūt geriausiai galima pajusti kontrastą ir įvertinti, krizės gylį ir mastą Lietuvoje.

Niekada nebuvau, nesu ir nebūsiu palangiškis – aš čia gyvenantis turistas. Palanga – tai dar viena stotelė mano gyvenime, tačiau man čia taip patinka, kad galiu apsistoti ilgiau… Vis dėlto, aš tesu tik turistas.

Kiek atsimenu vaikystę, paauglystę, studentavimą – vasaras visada leisdavau Palangoje. Jūra, pušynas, gintaro muziejus, giminaičiai… Va, giminės palangiškiai – tai tikroji priežastis, kodėl būdavau čia.

Tačiau įrašas ne apie tai. Šis įrašas apie krizę Lietuvoje. Krizę, kurią atskleidžia kontrastai… Kontrastai tarp aborigeno ir turisto, kurio visiškai netraukia aborigenų buitis – tik „tolimųjų“ kraštų egzotika. Palanga…

Štai vienas amžinas klajoklis emigranto vaidmenyje grįžo į Lietuvą patyrinėti krizės. Pavaikštinėjo, paslampinėjo, papramogavo, papoilsiavo ir konstatavo – finansinės krizės Lietuvoje nėra. T.y., žmonės turi pinigų ir neaišku, ko čia anie dejuoja ir skundžiasi.

Dar turistas atkreipė dėmesį į mūsų demografines problemas – dingo jaunimas. Ir taip – čia tikroji krizė… Atostogaujančio jaunimo krizė.

Iš karto įsiterpsiu į savo paties minčių raizgalynę ir pasakysiu, kad supraskite mane teisingai – aš tikrai nieko prieš neturiu emigrantus. Dar daugiau – netgi džiaugiuosi, kad tokių yra. Jie išvažiuoja, pluša savo darbuose, kurie nebūtinai yra ne prestižiniai. Tačiau jie siunčia pinigėlius į Lietuvą… (Deja, man niekas nesiunčia, bet aš ir taip pasiimu…) Dar daugiau – jie netgi grįžta atostogauti Lietuvon!

Taip, emigrantai grįžta… Mes, gyvenantys ir dirbantys tėvynėje, dėl to labai džiaugiamės: visada smagu sulaukti turistų, nes turistas – tai toks tūpas dundukas, kuris vaikšto aplink išsižiojęs iš nuostabos ir viskas jam patinka, viskas jam gražu, visko jis nori ir t.t.

Dar turistas turi pinigų… Daug pinigų! Žinoma, išvažiavęs nebeturės – paliks mums, vietiniams. Mes esam čia tam, kad turistams suteiktume poilsį, pramogą, maitinimą ir t.t. – viską, kad tik išsunktume juos iki paskutinio penio (nieko bendro su lytiniais organais šis žodis neturi, tai tik pinigėlis – aut.)

Žinoma, ne visi turistai mėgaujasi viskuo – yra tokių, kurie nepatenkinti pasauliu ar savimi. Tokiems mes irgi turime ką pasiūlyti. Mes visiems turime ką pasiūlyti! Pačiu blogiausiu atveju vistiek bent plytą nupirks…

Lietuva – tai kurortas. Lietuva – tai Palanga. Ką mes žinome apie Palangą?..

„Triukšminga muzika, primyžta jūra, apšiktos kopos, sausakimšas paplūdimys“ – tai dažnai išgirsi iš turistų, nebuvusių čia keliolika metų ar net niekada. Nesiimsiu neigti – vistiek nepavyks.

Dar žmonės sako, kad čia brangu, nes čia kurortas… Vienas draugas įtikėjęs turistų pasakomis net bagažinę alaus vežėsi – juk alus čia 6 Lt už puslitrį! O ką, ne?..

Įvažiuodamas dažnas dar atkreipia dėmesį į virtinę bobulyčių, siūlančių nuomotis kambarius, namus, butus „prie jūros“ lyg visa Palanga prie tos jūros nebūtų… Kaip ten ŽĄSinai šūkavo? „Palanga močiučių…“ ?.. Tai jau taip…

O kaip be „Kepta duona, šaltas alus, karšti čeburėkai“ ir kt. velniavos… Čia Palanga… Palanga turistams…

Sakoma, kad Palanga gyvena tris mėnesius, o likusius merdi. Gyvena iš turistų. Gyvena sezono metu…

Taip, sezono metu krizės nepajusi – žmonės važiavo, važiuoja ir važiuos… Taip, gal paskutinių metu jaučiasi kažkoks kažko trūkumas… Kažkas lyg ir ne taip…. Apyvartos nebe tokios… Pajamų mažiau… Lyg ir žmonių mažiau… Jei ne šį savaitgalį, tai kitą…  Nors ne, viskas gerai… Čia juk Palanga!

Palangoje jaučiasi kontrastas… Kontrastas tarp turisto ir vietinio… Tarp vasaros ir žiemos… Tarp turto ir skurdo… Tik pastarojo turistas per savaitgalį nepamatys.