Ne, nepadariau pavadinime klaidos! Baltarusia, o ne Baltarusija ar Gudija… Vėliau paaiškinsiu, kodėl rašau būtent taip, o ne kitaip…
Iš karto pasakysiu, kad apie šią šalį iš tikro žinau ne itin daug… Niekada ten nebuvau! Kone visos mano žinios susiveda į matytus reportažus televizijoje ar skaitytus straipsnius…
Tačiau turiu prisiminimų… Prisiminimų iš to, ką pasakojo žmonės!
Keista, bet iš liudininkų, kurie buvę, viešėję, lankęsi mūsų kaimyninėje valstybėje, lūpų skamba pasakojimai panašūs į tai, ką rašo netiesa.lt – visi pastebi tvarką, švarą, prekių gausą ir žmonių… žmonių… Na, ten tokia riba kaip skurdo lyg ir neegzistuoja, pasak liudininkų, kai mūsuosna yra gyvenančių žemiau jos…
Tikrai man, kaip nebuvusiam ten, sunku patikėti, kad baltarusių dauguma yra laimingi žmonės, myli savo šalį ir išrinktą prezidentą ir koneveikia tai, ką mes vadiname opozicija… Kažkaip man tai natūraliai norisi paaiškinti represijų baime, kad tik nepasakytų blogo žodžio apie prezidentą… Na, natūraliai norisi, nes sunku patikėti, kad diktatorius liaudyje gali būti mylimas!
Ar įmanoma, kad baltarusiai taip atitrūkę nuo realybės, kad nesuvokia, jog juos valdo demokratijos parodija, kad gyvena autoritarinėmis sąlygomis, kad neturi žodžio laisvės, kad pas juos išlikusi Sovietų Sąjungos dvasia, kad…?
Suvokia! Dar ir kaip viską suvokia!!! Jie puikiai informuoti apie tai, kas dedasi Lietuvoje ir pasaulyje ir… ir to nenori…
Jie nenori politinių rietenų, prichvatizacijų, nedarbo, netvarkos, nestabilumo ir t.t. Eilinis baltarusis (baltarusis, o ne baltarusas) paniekinamai žiūri į taip vadinamą opoziciją kaip nesantaikos ir neramumų šalyje sukelėją bei džiaugiasi, kai rėžimas panaudoja jėgą prieš tuos „dalbajobus“…
Taip, aš daug esu bendravęs su baltarusiais – gyvenau kurį laiką su jais… Ne, tai ne opozicionieriai ar jiems prijaučiantys, bet tiesiog eiliniai žmonės, kuriems pavyko išvykti iš savo šalies studijoms užsienyje. Su viena jų, ištekėjusia už ispano ir gyvenančia vyro šalyje, platoniškus santykius internetu palaikome iki šiol…
Įdomios virdavo diskusijos… prie alaus… Atsimenu, koks buvo jų susidomėjimas Pakso istorija – kaip reikėjo atsakyti žmonėms, kurie duoda tiesioginį klausimą „kokį mes debilą išsirinkome, kad netrukus jį reikėjo šalinti?“
Diskutuodavome daug apie jų šalį ir mūsiškę, apie mūsų bendrą istoriją ir t.t. Tik šioje vietoje gal grįšiu prie Lukašenkos…
Na, jų nuomone nėra jis tobulas, bet už jį geresnio nėra. Pagrindiniai Lukašenkos minusai – tai per didelis blaškymasis, norint kartais įtikti Vakarams ir kartais kylanti nesantaika su Rusija santykiuose su Putinu. (Taip, baltarusiai nenori blaškytis tarp orientacijų į Rytus ir Vakarus – jiems pakeliui su Rusija, ką jie puikiai suvokia.) Dar labai priešiškai baltarusiai vertina rusifikacijos procesus…
Atsimenu, kokį jų pasipiktinimą kėlė mano pasakymas Baltarusija ir baltarusai (bendraudavom rusų, anglų ir lietuvių kalbomis, nes mokėjom visas tris). Pasak jų, jie nėra jokie rusai (balti ar juodi, rytiniai ar vakariniai ir pan.) ir jiems labai nepriimtina, kai jie vadinami tokiais. Jie save laiko baltarusiais ir kildina savo šalį ir jos pavadinimą ne iš kažko, atskilusio nuo Rusijos, o nuo kitos didžios valstybės, kuri yra žinoma mūsuosna Kijevo Rusios pavadinimu. Todėl ne Baltarusija ar baltarusai, o Baltarusia ir baltarusiai.
Po visų tų pokalbių pasižadėjo stengtis vartoti jų pageidaujamą formą – rusiai jie, o ne rusai. Tik va, kodėl balta, jau nebepamenu… O Gudija ir gudai buvo išvis nesuprantami jiems… Įdomu, iš kur pas mus dar toks jų šalies pavadinimas gyvas?..
Pastaba buvusio ir bendravusio specifinėse terpėse. Kadangi bendravau su akademine visuomene, galiu pasakyti, koks ten išsilavinusių žmonių požiūris į Lukašenką. Visi suvokia, jog jis kontroliuoja smunkančią ekonomiką tik dėl to, jog užtikrintų visuomenės kontrolę. Jeigu nedideliam mieste yra tik viena didelė darbovietė, kurioje žmonės gali dirbti, tai visi puikiai supranta, jog bet koks nelojalumo demonstravimas gali privesti prie to, kad greitai būsi išmestas į visuomenės užribį. Ir šią totalią kontrolę visi suvokia kaip grėsme, kadangi privatus sektorius iš karto nudusinamas (jeigu tai nėra užsienio, geriausiai Rusijos, investicijos). Iš kitos pusės, dalį žmonių tai tenkina ir jie su tuo taikstosi. Bent jau minimalus pragyvenimas gali būti užtikrintas. Bet… Jaunimas darbo bijo dėl vienos priežasties. Paskyrų procesas ten baisus, nes jeigu gauni paskyrą kur nors į kaimą, tu beveik viską turi atiduoti ir ant pragyvenimo nieko nelieka. Todėl patenkinti gali būti tik tie, kurie jau amžiuje. Ir Baltarusijos gyventojai puikiai suvokia, kas yra Lukašenka. Pasak jų, tai vienintelis garantas, kuris neleidžia Rusijos technologijoms Baltarusiją galutinai integruoti į Rusiją ir dėl to ji balansuoja. Iš kitos pusės, Baltarusijos inteligentija nuolat siekia europietiškumo, ieško kontakto ir dažnai suranda. Apskritai, vertinti Baltarusijos padėtį labai sunku, kadangi ji yra velniškai prieštaringa…
Dėkui už įdomų ir papildantį įrašą komentarą.
„Apskritai, vertinti Baltarusijos padėtį labai sunku, kadangi ji yra velniškai prieštaringa…“ – va šitas sakinys išvis puikiai atspindi tą mintį, kurią ir norėjau perteikti savo įraše, nes skirtingi žmonės, žiniasklaida perteikia skirtingą vaizdą ir toks įspūdis susidaro, kad niekas nežino iš tikro, kas yra ta Baltarusia (tuo pačiu ir Lukašenka) ir su kuo visa tai reikia „valgyti“…
Lietuvoje yra labai nemažai žmonių, idealizuojančių situacija Baltarusioje, koneveikiančių mūsų valdžią, valstybę ir trokštančių savo Lukašenkos varianto – galbūt todėl D.G. bei R.P. fenomenas yra taip priimtinas masėms ir šie politikai (bent jau D.G. atveju dabar tai tikrai) yra populiarumo viršūnėje, nes primena tą Lukašenką, apie kurį dažnai tenka girdėti – jis žmonėms ir dėl žmonių…
LDK. Gudai yra iš LDK. Gėda nežinoti to ką rašai.
Dėl LDK, atmenu, pats ir bandžiau kažką aiškinti, bet jiems tie gudai visai nesuprantamas pavadinimas buvo, o mano istorinės žinios nėra tokios geros, kad gudams įrodyčiau, kad jie yra gudai…
Kita vertus, mano šeimoje ta Gudija ir gudai taip buvo įprasta naudoti, kad niekada nekilo klausimas rimtas, kad plačiau pasidomėčiau, kodėl Gudija… Žinau tik dabar, išaiškino man, kodėl Baltarusia, o ne Baltarusija.
Įsikeliu sau nuorodą, kad ne darbe pasiskaityčiau šiuo klausimu… http://www.daugela.eu/?p=372
„visi pastebi tvarką, švarą, prekių gausą“ – teko lankyti Minske, todėl keista matyti tokį komentarą. Švara, kaip švara, panašiai kaip ir Vilniuje, tačiau jau prekių gausa, tai čia kažkoks pasityčiojimas. Didžiausia Minsko maisto prekių parduotuvė (kaip nurodė nuomuoto buto šeiminkė) tuo metu (2007) buvo maždaug tokio dydžio, kaip Maxima XX – tokių yra kiekvienoje gyvenvietėje Lietuvoje, kur gyvena >5000 žmonių. Aišku tai būtų dzin, jei ne to maisto, kurio ten prisipirkome kokybė. Realiai viskas, išskyrus alų ir daržoves, ėjo šiukšlių dėžėn (sosyskos išsileido puode, makaronai virto vientisa koše, o kai pauosčiau koncervus, tai vos susiturėjau… Po to valgyti stengdavomės McDonalde. Dar bandėme porą nelabai brangių kavinių, bet po to pusei buvo bloga.
Nežinau kaip ten ir su tuo skurdu, bet mums įstrigo elgeta laikantis saują banknotų 🙂
Be abejo, gyventi žmonės ir ten gyvena, buvo smagi išvyka, ir dar kartą norėtųsi, tačiau nereikia tikėtis kažkokių utopijų. Skurdo ten tikrai yra, o vidutinis pragyvenimo lygis man pasirodė žemesnis. O jei dar atsižvelgsime, kad Minskas šiaip brangus ir prabangus miestas, tai būtų labai įdomu pažiūrėti kaip ten kaimuose ar nedideliuose miesteliuose žmonės gyvena.
Džiugu už kontrastingus mano anksčiau girdėtiems įspūdžius. Įdomu… Patys mano sutikti baltarusiai irgi ne tokį vaizdą „piešė“…