Jei materializmas apčiuopiamą kelia aukščiau neapčiuopiamo, jis yra vaizduotės priešas. Tuo tarpu, vaikas yra vaiku tol, kol nesupranta, kad pasaulis yra apčiuopiamas, kad vaizduotė nėra reali, kad iPodas nėra vertingesnis už bananą ir t.t.
Mes, suaugusieji, jau pasmerkti gyventi materialiame pasaulyje, kur daiktas turi vertę ir tos vertės piniginę išraišką – kainą. Dėl to ir dirbame, kad galėtume įsigyti kažką materialaus. Dirbame dar daugiau, kad dar daugiau įsigytume – viskas turi vertę!
Vertės suvokimas lemia vartotojiškumo atsiradimą! Suaugusieji pasmerkti kasdieniniam rutininiam ciklui: darbas – pinigai – vartojimas – norai – darbas – pinigai – vartojimas – norai ir t.t.
Materializmas ir vartotojiškumas daro žmogų sistemos dalimi. Puikiu darbuotoju, mokančiu mokesčius, dirbančiu, kad pirktų ir keltų BVP… Vaizduotė, kūryba, vaikystė – tai sistemos priešai, nesvarbu, kad pirmieji du tikrai gali kurti pridėtinę vertę. Tokios niekam nereikia – reikia nemąstančių savo poreikiais susirūpinusių individų.
Apie tai rašau ne šiaip sau – šiandien panūdau pažiūrėti, ką gi siūlo vaikams labai išreklamuotas internetinis žaidimas – Pinigėnai. Tai žaidimas, skirtas 5-9 metų vaikams ir „mokantis“ pasirinkti prioritetus (vartojimo – aut.) ir taupyti.
Tarsi vaikai nemokėtų pasirinkti prioritetų ir taupyti… Vaikai puikiai žino, ko jie nori einamuoju metu! Tie jų norai taip dažnai keičiasi, kad dažnai, kai gauna tai ko nori, jau nebenori… Žinoma, kartais jų norai būna ilgalaikiai – pvz., noras turėti šuniuką. Tačiau tai nekeičia esmės, kad vaikai suvokia tai, ko jie nori ir dažniausiai nori to, ko jiems reikia… Tik mes, suaugę, dažnai priskiriame vaikų norus kaprizams, nes paprasiausiai nesugebame patenkinti jų poreikių.
Dar šis žaidimas paaiškina vaikams, iš kur gaunami pinigai (reikia dirbti – aut.) bei kokia jų vertė… Taip, vaikams tai aktualu, kad tik jie greičiau ir lengviau virstų suaugusiais… ir imtų vartoti bei pirkti…
Paskui, žinoma, bus galima paaiškinti, kad dar pinigų galima pasiskolinti, pasiėmus kreditą iš banko – ne veltui šio žaidimo „mecenatai“ yra vienas iš Lietuvoje veikiančių skandinaviškų bankų…
Trumpa citata:
www.pinigenai.lt yra „Danske“ banko finansinio raštingumo programos, skirtos ugdyti pagrindinius vaikų ir jaunų žmonių finansinius įgūdžius, dalis. Ši svetainė yra skirta 5–9 metų amžiaus vaikams, o jos tikslas – suteikti jiems pagrindinių žinių apie tai, kas yra pinigai, kaip pasirinkti prioritetus ir taupyti, kad vėliau jie sugebėtų patys tvarkyti savo pinigus ir darytų tai taip pat atsakingai kaip suaugusieji.
Šios programos pagrindas – tvirtas „Danske“ banko įsitikinimas, kad geriau suvokiant esminius finansų tvarkymo principus, skatinamas finansinis visuomenės augimas, daugėja informuotų ir atsakingų vartotojų.
Paradoksalu, bet tas suaugusiųjų atsakingumas… Gerai, kad lietuviai nuo seno labiau vertina grynus pinigus, tai dar ganėtinai nedidelė dalis įlindusi į virtualius kreditus Skandinaviškiems bankams… kuriems svarbiausia augantis vartojimas, pageidautina, naudojant ne grynus pinigus, o mokėjimo korteles.
Štai kam mes galime būti dėkingi už šią iniciatyvą:
Sukurta bendradarbiaujant su ekspertais. „Pinigėnai“ yra „Danske Bank“ grupės bendradarbiaujant su patyrusiais ekspertais sukurto edukacinio žaidimo „Moneyville“ lietuviška versija. Adaptuojant šį žaidimą Lietuvos vaikams, buvo bendradarbiaujama su vietos ekspertais, tai:
- Vaino Brazdeikis, Švietimo informacinių technologijų centro direktorius
- Giedrė Kvieskienė, Socialinių mokslų (edukologijos) profesorė
- Rolandas Zuoza, LR švietimo ir mokslo ministerijos Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus vedėjas
Taigi, bankai puikiausiai sutaria su biurokratais, kurie už mūsų mokesčių mokėtojų pinigus prisideda prie vaikystę žudančių ir tautą bukinančių iniciatyvų. Juk ne veltui šalia vardo ir pavardės dviems iš trijų puikuojasi ir valdiškoje institucijose užimamos pareigos…
Galiausiai…
„Pinigėnų“ svetaine gali naudotis visi norintieji. Vartotojams nereikia būti „Danske“ banko darbuotojais ar klientais. Be to, galime užtikrinti, kad www.pinigenai.lt svetainėje nėra jokios „Danske“ banko produktų ar paslaugų reklamos.
Taigi, kas tai yra jei ne reklama?! Paslėpta reklama, kuri draudžiama?.. Vien tai, kad minimas konkretus bankas – tai yra reklama! Taip, į vaikus tai nenutaikyta, bet tėveliams ir mokytojams ši informacija pateikiama visame gražume, kurį pacitavau aukščiau, o pastarieji paskui galbūt (to viliasi tikrai kažkas) pasakos apie gerą dėdę banką, kuris padarė kažką dėl vaikučių…
Žinau, kad kai kam šie mano purkštavimai atrodys absurdiški ir net kvaili… Jaučiu, kad šis žaidimas bus pateikiamas universitetuose kaip įmonių socialinės atsakomybės pavyzdys…
Jūsų teisė rinktis manyti, ką tik norit! Mano teisė tiesiog įtraukti Pinigėnus ir „Danske Bank“ į, taip vadinamą, black-list‘ą…
