Kartą vienas mano tinklaraščio skaitytojas pasakė mintį, kad dabar gyvename daug geriau, nei gyveno mūsų proseneliai… Taip, jei vertinsim išaugusį gyvenimo tempą, galimybes pamatyti, sužinoti, bendrauti – tada tikrai mes galime daugiau. Tik tai nereiškia, kad gyvename geriau…
Vienas iš gerovę atspindinčių veiksnių – gebėjimas užauginti ir „išleisti į platųjį pasaulį“ savo vaikus. Kaip žinia, mūsų proseneliai „vaikiavosi“ kur kas labiau nei „dabartistai“. Mirtingumas gal ir buvo didesnis nei dabartinis, bet, kai moteris prigimdydavo kelioliką palikuonių savo vyrui, iš kurių tikrai išgyvendavo daugiau nei pusė…
Jaučiu, gali dabar „iššokti“ koks nesusipratėlis ir pasakyti, kad varginguose kraštuose dabar gimstamumas didesnis… Nesusipratėlis todėl, kad svarbu be tik gimdyti, bet ir užauginti, sukaupti šiokį tokį kraitį, išleisti mokytis ir t.t.
Be to, mūsų senoliai nematė, nežinojo, aniems nereikėjo to, ko reikia dabar mums – žinių ekonomikos vaikams. Nebuvo „iPhone’o“, jo ir nereikėjo, nebuvo „Crocs’ų“, jų irgi nereikėjo ir t.t. Kas gyvena geriau: turintis viską, ko reikia, ar norintis visko, ko nereikia?..
Tačiau šis įrašas ne apie tai, kas gyvena geriau. Šis įrašas apie daiktų prigimtį ir ekologiją. (Žinoma, mūsų protėviai gyveno daug ekologiškesnėje aplinkoje – tai dar vienas privalumas, vertinant iš dabartinės perspektyvos.)
Taigi, žmona man pareiškė, kad reikalinga nauja keptuvė. „Kodėl?“ – nusistebėjau, nes ne taip seniai nepigiai nupirkau jai turimą.
O priežastis paprasta – nieko kept nebegalima, viskas prisvyla. „Tefloninę keptuvę reikia keisti kas 3 metus“ – pareiškė žmona.
Atsimenu, pas tėvą buvo keptuvė. (Ir dabar yra! Tik sode, nes nebetinka prie interjero namuose…) Tą keptuvę naudojo dar jo tėvas, mano senelis… Špižius… Nesvyla… Va čia tai daiktas, kuris naudojamas ilgiau, nei gyvenu ant šio margojo pasaulio!
Dar sode stovi senutėlis elektros energijos siurblys 0 „Saratov“ šaldytuvas… Puikiausiai veikia, nors už mane ir dvigubai vyresnis! O sakoma, kad šaldytuvas dabar atitarnauja per penkerius metus…
Lygintuvai, dulkių siurbliai, įrankiai… Net susisuka galva, kai pradedi mąstyti apie kasdienės apyvokos daiktų ilgaamžiškumą. Dabar ir anksčiau… Taip, modernėjame, bet tikrai ne tobulėjame.
Žinoma, mūsų ekonomikai ilgaamžiškumas pražūtingas. Jei pagamintų dabar keptuvę, kurią ir mūsų anūkai galėtų naudoti, tai tokių keptuvių nebegreit reikėtų. Užsidarytų fabrikas, žmonės liktų be darbo…
O darbo vietų reikia, nes žmonių šiaip jau pasaulyje daugėja. Nebūtų darbo, kiltų neramumai… Uždaras ratas:darbas, pinigai, prekės, darbas, pinigai, prekės… O kur dingo ekologija?..
