Čia dar vienas įrašas iš serijos „patinka-nepatinka, naudinga-nenaudinga, įdomu-neįdomu„. Šį kartą apie televizorių arba „durnadėžę“, kaip tai vadina save intelektualia laikanti internetų dalis. Taip, mano šeima žiūri televizorių ir dabar daugmaž pasidalinsiu nepriklausomu ir subjektyvių tyrimu šeimos, kuri niekaip nesusijusi su jokiais TV metrų tyrimais.
Iš karto pasakysiu, mums televizorius nėra laisvalaikio praleidimo būdas ar vaiko dėmesio užėmimo priemonė. Tiesiog tai yra garsinis fonas, kuris užpildo tylos tarpus bendraujant. Galbūt todėl mūsų žiūrimiausias kanalas – PBMK (na, išvertus labai nevykusiai, tai būtų „Pirmas ir vienintelis baltiškas muzikinis kanalas“). Nenoriu kalbėti apie muzikinį skonį, bet yra žinoma taisyklė apie kavines ir barus – su gera kompanija nesvarbu anei muzika, anei interjeras, anei aptarnavimas…
Antras pagal žiūrimumą – TV6. Praktiškai dėl darbo dienomis rodomo vakarinio pusantros valandos humoro. Dar savaitgaliais pabūna įjungtas retkarčiais.
Nedaug atsilieka – TV3: jei neužmiegam, pasižiūrim žinias vakare ir kokį serialą. Gal dar pasitaiko filmas nematytas, bet retai…
Ketvirtoje vietoje lieka rytinis fonas – LRT. Apie likusius neverta net užsiminti – įjungiami būna tik atsitiktinai. Nesakau, kad jie nieko gero nerodo, bet per tas trumpas akimirkas žiūrėjimo, deja, nei vienas nepatraukia įdomiu turiniu. O ir ne jo, kaip minėjau, ieškome – tiesiog fono… Ką galėtų suteikti ir radijas šiaip… Pala, o kodėl mes nesiklausome neturime radijo?..