Ar prisimenate, kiek pernai būta aistrų dėl gėjų eitynių Vilniuje?.. Toms aistroms pasidaviau ir aš. Tik kiek kitaip. Klausydamasis visų tų kalbų apie homoseksualumą aš iškėliau sau klausimą – kokia reali šito reiškinio apimtis, t.y., kiek daug yra žmonių, ieškančių savo seksualumo ribų?..
Tuomet dar nerašiau tinklaraščio, bet ketinau pradėti ir tai turėjo būti mano pirmasis įrašas – aktualia ir plačiai nagrinėjama tema. Deja, dėl vienokių ar kitokių tik man žinomų priežasčių tinklaraštis startavo gerokai vėliau, tad apie eksperimentą buvau pamiršęs. Prisiminiau tik neseniai, tad dabar jį ir aprašysiu…
Sugalvojau, kad įdomu, kiek užsislaptinusių homoseksualių fantazijų žmonių ieško savo galimybės pasižiūrėti, ar jiems patiktų alternatyva vietoj moteriškosios esybės šalia. Pasakysite, kad aš pats turiu tokių fantazijų, jei jau man toks klausimas kyla? Ir būsite neteisūs…
Nors save laikau tolerantišku žmogum, bet kartą teko matyti Briuselyje už rankučių susikabinusius ir besibučiuojančius du vyrus. Šis vaizdas mane supykino. Vos neapsivėmiau. Nežinau kodėl, bet fiziškai buvo sunku matyti tokią gamtos anomaliją (taip norėjosi pasiimti kokią lazdą ir išvanoti jiems šonus). Ta mintis apie homoseksualų viešą demonstravimąsi man yra kokti ir šlykšti, tad, jei man į akis pasakytumėte ar prisipažintumėte, kad esate toks – veikiausiai liktumėte, švelniai tariant, nesuprastas… Ar aš homofobas?.. Gal.
Kita vertus, teko gyventi bendrabutyje studijų laikais su homoseksualu viename bendrabutyje. Aš apie tai sužinojau vėliau, bet tai nė kiek netrukdė man su juo bendraut. Jis niekaip nesistengdavo parodyti savo potraukio tai paiai lyčiai. Jis niekuo nesidemonstravo. Jo lovos reikalai buvo jo lovos reikalai. Man buvo visiškai nesvarbu, su kuo jis toje lovoje. Ar aš vistiek homofobas?.. O gal tiesiog, kai akys nemato, tai ir širdis neskauda?..
Taigi, grįžtam prie eksperimento. Parašiau skelbimą viename internetiniame skelbimų portale, kad niekada nieko nebandęs su vyru nori pabandyti su kitu vyru, kuris būtų vedęs, nes labai svarbu konfidencialumas ir slaptumas. Dar nurodžiau, kad pageidautina taip pat būtų nebandęs…
Ir ką?.. Kažkada atsidariau šiam reikalui sukurtą specialią dėžutę, šiek tiek susirašiau su interesantais… Jų buvo nei daug nei mažai – apie 20. Tik 5 buvo nieko nebandę. Iš jų 3 vedę. Vedusių buvo 12. Visi norėjo slaptumo. Vienas pasiūlė pinigų. 15 klausė, ar turiu „plotą“. 10 domėjosi, ar turiu mašiną. Vienas kvietė pas save. 3 nieko nesiaiškinę siūlė skubiai susitikti. 18 atrodė rimtai susidomėję.
Visi šie kandidatai apsireiškė per pirmas 24 val. nuo skelbimo patalpinimo. Vadinasi, sėdi žmonės ir ieško… O kai tiek ieškančių, matyt ir randa su kuo įgyvendinti savo iškrypusias fantazijas… Galbūt homoseksualumas mūsų visuomenėje išsikerojęs kur kas giliau, nei galime tai numanyti? O visi tie gėjų paradai ir homoseksualumo aptarinėjimai spaudoje realiai tėra tik nereikšmingos problemos apraiškos?..
