Pirmadienis – bloga diena! Ne, ne todėl, kad pirmadienis, ji bloga. Galbūt reiktų sakyt, kad bloga diena ne pirmadienis, o ši, konkreti diena – 2011 m. kovo mėn. 07 d. – nebuvo tokia gera, kokia galėjo būti ir jos apibūdinimui labiau tinka priešingas gerumui terminas.
Jei kas paklaustų, tai pasakysiu, kad kalbu apie darbą – nesisekė šiandien viskas: nesusidomėję klientai, prailginti konkursų terminai, eilinį kartą pasibaigusiuose viešuosiuose konkursuose užimta garbinga antroji vieta, neatvykę klientai, tušti skambučiai ir t.t. Viskas, ką dariau, nesisekė! (Net ir prisijungimą prie serveriai.lt sugebėjau užblokuoti…)
Kita vertus pavyko visgi vienas dalykas – „prazondavau“ konkurentus… Aršūs jie ir nuo šiol žaisime jų žaidimą – dempinguosime kainas. Tik darysime vieną dalyką skirtingai – neapgaudinėsime klientų…
Šalia to, laukia ir reklaminė kampanija, akcijos, pranešimai regioninei-vietinei spaudai ir netgi galbūt įrašai šiame tinklaraštyje, atskleidžiantys, kaip veikiam mes ir ką daro konkurentai…
Tiesiog kažkas pagalvojo, kad aš esu pakankamai žinomas tinklaraštininkas ir galėčiau bent jau savo tinklarašio pagalba „apšviesti“ žmones internetuose dėl mūsų įmonės teikiamų paslaugų kokybės ir kainos santykio, vykdoma politika ir t.t, lyginant su konkurentų pasiūlymais… Taip, turėčiau parašyti „kokie mes geri, o va anie – blogi“.
Va šioje vietoje man sukyla kognityvinis disonansas, nes niekada nenorėjau naudoti savo tinklaraščio tokiais „užsakytos reklamos“ tikslais… Kalbant bendriau – aš esu prieš reklamą savo namuose!
Kita vertus, blogio ir gėrio santykis, kurį perteikčiau „reklaminiuose“ įrašuose būtų ne dėl to, kad aš netikėčiau, jog mes esame geriečiai, o jie blogiečiai…
Pvz., mes esam „brangininkai“, nes stengiamės nedaryti „falšyfkių“, o konkurentai jas daro. Ateina žmogus pas mumis ir stebisi, kodėl taip brangu… Mes paaiškinam, ką padarom, kiek kainuoja, jis sako, kad pas konkurentus pigiau… Maloniai patariame eiti pas konkurentus, jei norės sugrįžti ir palaukiame savaitėlę-dvi, kol jis grįžta koneveikdamas konkurentų darbą… Neilgai dirbu šiame darbe, bet teko ne kartą matyti šią situaciją…
Vis dėlto, kažkaip žurnalistinė etika (nors ir nesu žurnalistas, bet rašau viešai ir tai įpareigoja laikytis tam tikro rašymo standarto (kuris, žinoma, keiksmažodžių (ne)vartojime bent jau mano atveju neatsispindi)) neleidžia suplakti viešojo intereso (tiesos rašymo apie situaciją) su privačiu (galima nauda savo darbovietei)…
Vat ir visa dilema…
P.S. Tikrai dar nežinau, ar tikrai rašysiu savo tinklaraštyje konkrečiosios konkretikos plotmėje – reikia pamąstyti ir apsvarstyti visus už ir prieš…
