Vieną gražią kažkurių tai metų kažkurio mėnesio kažkurią dieną rūkiau sau vidury nakties ir žiūrėjau į miesto toliuose mirguliuojančius šviesaforo blyksnius. Mąsčiau…
Jau nepamenu, apie ką galvojau, bet į galvą šovė mintis, kad reikia savo gyvenime nuveikti kažką prasmingo… Šalia tų visų kitų milijonų prasmingų dalykų mano gyvenime!
Tas kažkas, ką sumąsčiau buvo Filmas! Taip, filmas iš didžiosios raidės, nes tai mano gyvenimo filmas…
Žinoma, būtų ne pirmas mano sukurtas vaizdelis, bet tiesiog tai būtų Filmas… „out of topic„, kaip pasakytų vienas mano pažįstamas. (Ech, kaip gaila, kad visa mano video kūryba numirė kartu su ankstesniu kompiuteriu ir liko tik fragmentai, kuriuos išdalinau ir niekaip neprisiruošiu susirankioti atgalios…)
Sumąsčiau, kad mano gyvenimo filmas bus porniucha. Na, ne šiaip įprastas buitinis porno vaizdelis, kur vyrukas ar tai mergikė laiko kamerą arba ji pastatyta kažkur šalia, arba surandamas operatorius iš šalies. Tai turėjo būti erotinis veiksmo trileris su siaubo elementais!
Kaip priklauso tikram kino gurmanui, pasidariau apmatus būsimam filmui, vadinamus scenarijumi, bei paskaičiavau biudžetą… Turėjau išsitekti galimybėse.
Taigi, turint lėšų, įrangą, vietą ir t.t. bei pačiam sau pasiskyrus prodiuserio, režisieriaus ir scenaristo rolę, beliko tik atrasti aktorius, kurie geriausiai įkūnytų dramatiškus personažų charakterius. Kitą dieną pradėjau ieškoti…
Mąsčiau, kad sunkiausia bus surasti merginas, kurios sutiktų filmuotis porniuchoje, bet smarkiai klydau… Vos tik pradėjau paiešką, iškart prisistatė viena, kuri panūdo filmuotis. Žinoma, iškėlė savo sąlygas, kaip ir kas turėtų matytis, kokios išvaizdos turėtų būti josios sekso partneriai ir pan. Nedaug užtrukau, kol radau dar dvi merginas filmui…
Įdomiausia, kad pristatydamas savo išrinktosioms, apie ką bus filmas, tikrai nenušviečiau jo kaip tokios lengvai romantiškos Tinto Brasiškos erotikos. Kalbėdamas apie filmą sakiau, kad tai bus tikras „hardcore“ su sado-mazo elementais…
Merginos „pasirašė“, atitiko charakterius, o ir išvaizda jųjų buvo iškalbinga… Beliko tik atrasti joms partnerius.
Deja, va su vaikinų paieška ištiko visiškas „pravalas“ – nei vienas nepasirašė!!! (O kai kas sako, kad vyrams vien seksas galvoje… Tai tikras seksistinis stereotipas, kuris praktiškai buvo paneigtas!!!)
Kokie atsisakymo motyvai?.. Taip ir neišsiaiškinau nieko konkretesnio už baimę apsijuokti.
Taigi, mano Filmas taip ir liko nesukurtas… Ir net nepradėjus filmuoti, kas taip pat nėra labai lengva.
Čia rimtai žadėjai porno filmą kurti ar viskas tik fantazijų lygyje?
Čia buvo visiškai rimtai… Tą pačią bemiegę naktį parašiau scenarijų per vieną savo grafomanijos priepolių, paskaičiavau, kiek, kam ir ko reikia – ta prasme, kad samatą pasidariau ir pradėjau ieškoti, kas norėtų vaidinti…
Jeigu ieškoti scnerijaus panašumų, tai nė neneigsiu, kad maniškį įtakojo filmas „Projektas: Bleiro ragana“. Ne, tai nebūtų buvęs koks nors perdirbinys – siužetas visiškai nesusijęs, bet šiaip, jei vizija būtų realizuota, analogų greičiausiai kritikai būtų ieškoję šiame filme.
Beje, prie to pačio… Po kelių metų pamačiau Larso von Triero „Antikristą“ ir supratau, kad mano scenarijus praktiškai virto realybe. Ne visai toks pat filmas maniškis būtų buvęs – veikiau daug prastesnis, bet irgi viskas būtų rutuliojęsi šeimyninių santykių mistifikuotuose psichologiniuose aspektuose… 😀
Hm, Antikristas… Traumuojantis daiktas 😀
Na, labiau traumuojančio filmo už „Avys žudikės“ nežinau… Pats nemačiau, bet mano vieną draugą tas filmas taip traumavo, kad iki šiol kliedi ir į avis negali žiūrėti…
Ką dar gero esi galvojęs kurti…? 😀
Apie dar vieną filmą kol kas negalvoju… 😉
O aš to ir neklausiau 🙂
Na, tai galbūt ateities įrašams verta palikti… Tik šiaip džiugu dėl pavartoto žodžio „geras“. 🙂
[…] nekomercinį meninį filmą… Scenarijų turiu “da chuja”… Galiu pagaliau sukurti savo “porniuchą”… Valstybe, paremk mane dviemis […]