Šį kartą, sutikdamas naujuosius metus, nepadariau kvailystės – neužsibrėžiau kažkokių nesąmoningų tikslų šiems metams. Tiksliau, numačiau tam tikrus tikslus, bet tarp jų nėra nei vieno neįgyvendinamo arba sunkiai pasiekiamo kaip, pvz., mesti rūkyti. Tad nemetu ir šiemet, bet pagaliau tvirtai imu į rankas pypkę, kad tik apsaugočiau kuo daugiau medžių.
Taip, mečiau rūkyti cigaretes! Tačiau nemečiau rūkyti ir… pypkė… Kodėl gi pypkė?
Pagrindinė priežastis – kaštai. Jeigu per dieną surūkydavau pakelį cigarečių, kas sudarydavo apie 200 Lt mėnesiui, tai dabar surūkau tris pakus po 50 g tabokos per mėnesį. Pakas kainuoja apie 20 Lt, tai sutaupau net apie 140 Lt!!!
Sakoma, kad taupumas turi savo kainą… Šiuo atveju, šlykštų šūdo burnoje skonį rytais pakeitė maloni burnos ertmės terpė, į kurią jau galima net maisto iškart įsidėti, kad nesuvimdytų. Rūkant taip pat geresnis skonis burnoje.
Kvapas rūkant taip pat malonus. Ne tik man, bet ir aplinkiniams. Kaimynai džiaugiasi ir stebisi, kas čia taip maloniai kvepia. Net ir neberūkančios žmonos mano kvapas nebeerzina…
Pats rūkymo malonumas visai kitas. Tai sunkiai paaiškinama, bet cigaretė yra lyg mikrobangų krosnelėje pašildyti savaitės senumo makaronai, lyginant su ką tik pagaminta makaronų pasta. Be to, nebereikia galvoti, kur išmesti nuorūką… o ir per šalčius pypkė maloniai šildo ranką… Vieni pliusai?
Nežinau, bet atrodo, kad pypkės rūkymas labiau kenkia sveikatai… Ne, ne todėl, kad pradėjau dusti, kosėti ir t.t., ko nebūdavo persirūkius cigarečių. Tiesiog ta rūkymo kaina, kurią sumoka mano plaučiai, kiekvieną kartą prieš akis, kai valau pypkutę – galybę dervų ir suodžių iškrapštau. Su cigarete yra tik žinojimas, kad ji kenkia, o su pypke turi ir akivaizdų įrodymą. Tačiau tai smulkmė… tik smulkmė…